Ceremonija buvo tiesiogiai transliuojama per valstybinę televiziją.

E. Raisi savo ketverių metų kadenciją oficialiai pradeda Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui) patvirtinus jo pergalę.

„Atsižvelgdamas į žmonių pasirinkimą, pavedu išmintingam, nenuilstančiam, patyrusiam ir populiariam hodžatolislamui Ebrahimui Raisi būti Irano Islamo Respublikos prezidentu“, – rašė A. Khamenei dekrete.

E. Raisi prezidento poste pakeitė nuosaikių pažiūrų Hassaną Rouhani (Hasaną Rouhanį), kurio didžiausias pasiekimas yra 2015-aisiais Irano ir šešių pasaulio galių pasirašytas susitarimas dėl Teherano branduolinės programos.

Iškart po inauguracijos E. Raisi teks imtis branduolinių derybų, kuriose ieškoma būdų išgelbėti tą susitarimą, pakibusį ant plauko, kai iš jo vienašališkai pasitraukė Jungtinės Valstijos.

Naujasis prezidentas savo inauguracinėje kalboje sakė, kad jo vyriausybė dės pastangas, kad būtų panaikintos „engėjiškos“ sankcijos, bet neleis, kad gyvenimo lygis šalyje priklausytų nuo „užsieniečių valios“.

60-mečiui E. Raisi taip pat teks spręsti, kaip reaguoti į JAV, Jungtinės Karalystės ir Izraelio įspėjimus Iranui dėl žmonių gyvybių pareikalavusios atakos prieš tanklaivį. Teheranas griežtai neigia savo atsakomybę dėl šios atakos.

E. Raisi birželį laimėjo prezidento rinkimus. Daugiau nei pusė rinkėjų tame balsavime nedalyvavo, kai daugeliui įtakingų politinių figūrų buvo uždrausta juose kandidatuoti.

Buvęs Irano teismų sistemos vadovas E. Raisi kritikuojamas Vakarų dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Ketvirtadienį E. Raisi bus prisaikdintas parlamente, kuriam turės pateikti siūlomų vyriausybės narių sąrašą.

Pagrindinis iššūkis – ekonomika

E. Raisi prezidentavimas leis konsoliduoti valdžią 2020 metų rinkimuose triumfavusiam konservatyviajam sparnui. Tūkstančiams už reformas pasisakiusių ar nuosaikių pažiūrų kandidatų nebuvo leista dalyvauti tuose rinkimuose.

Praėjusį mėnesį E. Raisi paragino parlamentą „bendradarbiauti, siekiant sustiprinti iraniečių tikėjimą ateitimi.

„Labai tikiu šalies ateitimi ir neabejoju, kad įmanoma įveikti sunkumus ir apribojimus“, – tąsyk kalbėjo jis.

Irano ekonominės problemos, prie kurių nemažai prisidėjo skaudžios JAV sankcijos, bus pagrindinis naujojo prezidento iššūkis, sakė mokslininkas Clement'as Therme'as (Klemanas Termas) iš Florencijoje įsikūrusio Europos universitetinio instituto (EUI).

„Jo pagrindinis uždavinys bus pagerinti ekonomikos padėtį stiprinant islamo respublikos ekonominius ryšius su kaimyninėmis šalimis“, taip pat tokiomis valstybėmis, kaip Rusija ir Kinija, sakė ekspertas.

Pagal 2015 metais pasiektą susitarimą Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.

Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamas susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jo vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

D. Trumpą prezidento poste pakeitęs Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė esąs pasirengęs su tam tikromis sąlygomis vėl prisijungti prie branduolinės sutarties.

JAV atstovai pradėjo netiesiogines derybas su Iranu, tuo pat metu vykstant oficialioms Teherano diskusijoms su kitomis sutarties signatarėmis – Jungtine Karalyste, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Vokietija.

JAV sankcijos paralyžiavo gyvybiškai svarbų šiitiškos respublikos naftos eksportą. Tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais Irano ekonomika susitraukė daugiau kaip 6 procentais.