„Man situacija prie Lenkijos sienos su Ukraina atrodo visiškai nepriimtina, – sakė transporto eurokomisarė Adina Valean. – Nėra geros valios ieškant sprendimo.“
„Tai beveik visiškas Lenkijos valdžios institucijų nedalyvavimas (...) Visa ES, jau nekalbant apie Ukrainą, šalį, kurioje šiuo metu vyksta karas, negali tapti įkaitais blokuojant mūsų išorės sienas“, – kalbėjo ji.
Per Kyjivo, Varšuvos ir ES atstovų derybas nepavyko išspręsti šio ginčo.
A. Valean teigimu, Komisija turi teisę imtis priemonių prieš tuos, kas negerbia taisyklių ir netaiko įstatymų.
Lenkijos transporto įmonės ir ūkininkai pirmadienį išplėtė savo protestus prieš, jų nuomone, nesąžiningą Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurenciją ir skelbia sienos blokadą vykdysiantys ištisą parą iki pat sausio pradžios.
Lapkričio 6-ąją protestą pradėję vairuotojai reikalauja, kad Ukrainos įmonėms, vežančioms krovinius, būtų išduodami komerciniai leidimai, taip pat jie nori, kad būtų sustabdytas po plataus masto Rusijos karo Ukrainoje įsteigtų įmonių veiklos leidimų galiojimas.
Tarp protestuojančių ūkininkų reikalavimų – subsidijos ir lengvatinės paskolos.
Be lengvųjų automobilių ir tolimojo susisiekimo autobusų, šiuo metu per sieną leidžiama vykti tik sunkvežimiams, vežantiems humanitarinę pagalbą ir karinę įrangą.
Ukrainiečių pareigūnai pasmerkė lenkų protesto akcijas, kaltindami protestuotojus trukdymu teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai.
„Viena vyriausybė ką nors pažadės, bet kita tai įgyvendins“
Per naujai prisaikdintos Lenkijos žemės ūkio ministrės Annos Gembickos (Anos Gembickos) derybas su šalies ūkininkais, prie Lenkijos–Ukrainos sienos perėjos Medykoje protestuojančiais kartu su sunkvežimių vairuotojais, pasiektas kompromisas, pranešė partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atstovas spaudai.
Buvo susitarta dėl tam tikro kompromiso dėl įvairių sprendimų ir paramos žemės ūkio gamintojams, pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo paskolų arba įvairių rūšių grūdų subsidijų.
Antradienį ministrė nuvyko į pasienį pasikalbėti su ūkininkais iš organizacijos „Oszukana Wieś“ („Apgautas kaimas“), neseniai prisijungusiais prie sunkvežimių vairuotojų protesto.
Kartu su vežėjais jie blokuoja sieną ir kas valandą praleidžia tik po du sunkvežimius. Lengviesiems automobiliams, autobusams ir transporto priemonėms, gabenančioms humanitarinę pagalbą ar karinę įrangą, leidžiama netrukdomai pravažiuoti.
Pokalbyje su privačiu transliuotoju RMF24 PiS atstovas spaudai Rafalas Bochenekas teigė, kad tarp A. Gembickos ir protestuojančių ūkininkų pasiektas dalinis susitarimas.
„Buvo susitarta dėl tam tikro kompromiso dėl įvairių sprendimų ir paramos žemės ūkio gamintojams, pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo paskolų arba įvairių rūšių grūdų subsidijų“, – sakė jis.
Priduriama, kad A. Gembicka sutiko su daugeliu ūkininkų reikalavimų. Ji, be kita ko, pasiūlė 1 tūkst. zlotų (230 eurų) subsidiją už kukurūzų hektarą ir 2,5 mlrd. zlotų (576 mln. eurų) padidinti paskolas iš likvidumo fondo. Ministrė taip pat teigė bendradarbiausianti su Vidaus reikalų ir administracijos ministerija, kad 2024 metais žemės ūkio mokestis išliktų šių metų lygio.
„Ministrė Gembicka kalbėjosi su ūkininkais, dabar atėjo laikas kalbėtis su vežėjais“, – sakė R. Bochenekas ir pridūrė, kad į pasienį planuoja vykti ir infrastruktūros ministras Alvinas Gajadhuras.
Tačiau vėliau tą pačią dieną protestų organizatorius Romanas Kondrowas (Romanas Kondrovas) naujienų agentūrai PAP sakė, kad ūkininkai tęs blokadą tol, kol vyriausybė imsis realių pokyčių.
Jis teigė, kad ministrų kabineto narės, kuriai dar nebuvo pareikštas parlamento pasitikėjimas, pažadai nėra tikri.
„Džiaugiamės, kad šis susitikimas įvyko. Dabar laukiame jo rezultatų“, – sakė R. Kondrowas.
Vyras pranešė, kad su juo taip pat susisiekė opozicinės agrarinės Lenkijos liaudies partijos parlamentaras Stefanas Krajewskis (Stefanas Krajevskis), kurį žiniasklaida laiko rimtu kandidatu į žemės ūkio ministro pareigas opozicijos lyderio Donaldo Tusko vyriausybėje, kuri, tikėtina, bus sudaryta gruodžio viduryje.
„Ponas Krajewskis sakė, kad yra pasirengęs atvykti ir su mumis pasikalbėti, – sakė R. Kondrowas. – Mes žinome, kokioje situacijoje esame, gali įvykti taip, kad viena vyriausybė ką nors pažadės, bet kita tai įgyvendins.“
Spalio 15 dieną vykusiuose Lenkijos visuotiniuose rinkimuose daugiausiai vietų gavo PiS, tačiau parlamentinę daugumą iškovojo trys opozicinės frakcijos, sudariusios koalicinį susitarimą.
Naująją vyriausybę prezidento paskyrimu suformavo Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) iš PiS, tačiau mažai tikėtina, kad jai pritars parlamentas.
Todėl artimiausiomis savaitėmis gali būti sudaryta visiškai nauja vyriausybė, kuriai vadovaus pagrindinės koalicijos partijos – Piliečių platformos – lyderis D. Tuskas.
