„George`o Busho kampanija Irake ir Afganistane laikoma didele nesėkme, kuri kainavo trilijonus dolerių ir nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių. Kita vertus, sprendimas viską staiga nutraukti, su kuriuo į rinkimus ėjo Barackas Obama, irgi ne išeitis“, – pastebi L. Kojala. Jam antrina „Lietuvos ryto“ žurnalistas Vytautas Bruveris, kurio nuomone, „Islamo valstybė“ yra viena iš dviejų terorizmo Europoje priežasčių.

Tampa bendrapiliečių žudikais

Anot L. Kojalos, derėtų susitaikyti su situacija, kad terorizmas vis labiau tampa norma: „Tai vis labiau norma arba problema, kurios taip greitai išspręsti nepavyks. Visuomet yra tokių krizių, nelaimių, tragedijų, kuriai spręsti ieškoma panacėjos, greito sprendimo būdo ir manoma, kad jį galima rasti. Panašu, kad turime kalbėti apie ilgalaikes socialines, kultūrines problemas, kurios ir lemia didelės žmonių dalies (kalbame apie dešimtis, o gal ir apie šimtus tūkstančių visos Europos mastu) jautrumą radikalizuojančioms idėjoms.“

Jis priduria, kad dabar šios idėjos turi aiškiai apibrėžtą židinį – „Islamo valstybę“.  L. Kojalos teigimu, tie žmonės, tapdami jautrūs radikalizacijai, tampa priešais savo pačių piliečiams, nes dažniausiai tai yra žmonės, kurie jau gimė Europoje, o ne į ją atvyko.

„Daugeliu atveju kalbame apie Prancūzijos, Belgijos piliečius, tose valstybėse gimusius žmones, kurie, deja, tampa bendrapiliečių žudikais. Tai turbūt yra ilgalaikė problema ir nereikėtų jos supaprastinti, teigiant, kad teisėsaugos bendradarbiavimas, daugiau policijos gatvėse arba geresnė strateginių objektų apsauga galėtų būti sprendimo raktas. Matyt, kad yra gerokai gilesnės bėdos“, – daro išvadą L. Kojala.

Portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius atkreipia dėmesį, kad nėra skirtumo, ar teroro išpuolius vykdo pavieniai asmenys, ar gerai parengtos grupuotės. Jis pabrėžia, kad tie veiksmai nėra atsitiktiniai ir visus jų vykdytojus sieja bendras bruožas – kilmė.

„Tai yra žmonės, kurių dauguma šaukia „Allahu Akbar“ [„Dievas yra didis“ – LRT.lt], vykdydami tai, ką jie vykdo. Daugelis jų kilę iš Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų. Problema, akivaizdu, ne kažkoks policijos nepakankamas bendradarbiavimas, veiksmai ar jų pajėgų kiekis gatvėse. Iš esmės tai ne vieną dešimtmetį brendusi liberalios migracijos ir daugiakultūrinės integracijos politikos problema“, – sako V. Laučius.

Jam antrina ir L. Kojala, kuris atkreipia dėmesį, kad dažnai po įvykusių atakų pasigirsta kaltinimų – policija buvo nepasirengusi, buvo per mažai pajėgų, skiriama per mažai lėšų, tačiau pastaruoju metu atakas vykdo tie žmonės, iš kurių to nėra tikimasi.

„Pasižiūrėkime, kas buvo po Paryžiaus įvykių: 10 tūkst. žmonių buvo sekami, atlikti keli šimtai kratų, keletui šimtų žmonių buvo paskirtas nuolatinis namų areštas, nes buvo įtariama, kad jie galėtų įvykdyti panašius teroro išpuolius. Nepaisant to, atsiranda kitų asmenų, kurie nepatenka į radarus, sąrašus, į sekamųjų aprašymus. Jie niekada ten ir nepateks. Pasižiūrėjus jų gyvenimo aprašymą, nėra požymių, kad jie galėtų tokiais tapti. Kaimynai sako, kad šie žmonės nėra labai religingi, nėra lankęsi Sirijoje ar Irake, bet jie vis tiek tampa tais, kurie žudo kitus“, – akcentuoja L. Kojala.

Islamas nėra pagrindinė priežastis

„Lietuvos ryto“ žurnalistas V. Bruveris įsitikinęs, kad islamo įvardyti pagrindine ar tarp pagrindinių teroristinių išpuolių priežasčių nederėtų. „Visi teroristai musulmonai – ir ką? Bandymas religijotyriškai, popsiškai pateikti problemą veda į niekur, į ideologinius ir emocinius ginčus. Jie ideologinėmis ir emocinėmis sankirtomis ir baigiasi“, – tikina V. Bruveris.

Jis įžvelgia, kad viena iš šių įvykių priežasčių vyrauja pokolonijinėse valstybėse, kur musulmoniškos bendruomenės nėra pilnai integruotos į visuomenę. „Apibendrinti, kad jų integracija žlugo, negalima. Daugybė musulmonų gyvena tose šalyse ir yra padorūs, tvarkingi piliečiai. Žinoma, vyrauja visuomenės „getoizacija“, didžiulė socialinė atskirtis, skirtingi [visuomenės vystymosi] greičiai. Tuose getuose gyvenantis jaunimas natūraliai „kriminalizuojasi“, – teigia V. Bruveris.

Jis priduria, kad antroji šių įvykių priežastis yra Sirijoje, kuri tapo visų teroristinių išpuolių židiniu. „Sirija, visas tas regionas, yra kruvina košė. Ta košė dabar kaip tik kunkuliuoja vis smarkiau. Ji ten virs toliau. [...] Žmonės, kurie ieškojo kažko panašaus, dabar turi pavyzdį. Viešųjų ryšių požiūriu, tai labai teisingai ir gerai sukonstruotas projektas, tam tikras stabas, idealas ir orientyras visiems tiems barbarams, kurie tiesiog nori žudyti“, – sako V. Bruveris.

Jis įsitikinęs, kad kilusios terorizmo bangos nebeįmanoma sustabdyti, tačiau galima ją bandyti mažinti. Kaip vieną iš būdų apžvalgininkas nurodo „Islamo valstybės“ sunaikinimą, tačiau, tvirtina V. Bruveris, kol kas tai nėra realu, nes jokia valstybė tam nesiryš.

V. Laučiaus nuomone, nederėtų kaip pagrindinės priežasties nurodyti kažkada vykusios kolonizacijos. „Pagrindinis antikolonializmo ideologas buvo Sovietų Sąjunga, bet ir JAV liberalioji viešoji opinija nemenkai prisidėjo prie to, kad Europa buvo priversta pripažinti kolonializmą kaip vienareikšmį blogį. Ar tai tikrai buvo vienareikšmis blogis? Tuo verta smarkiai suabejoti. Pirmas dalykas, kurį galima iš karto pasakyti – kol egzistavo kolonijinė sistema, nei tose kolonijose buvo tokių žudynių ir tokio genocido, kokį matėme Afrikoje, kai hutai žudė šimtus tūkstančių tucių, nei mes matėme tokį skurdo protrūkį, kokį stebime pastaruosius dešimtmečius“, – pastebi V. Laučius.

Sprendimas – piliečių rankose

L. Kojalos teigimu, susiklostė situacija, kad B. Obama per savo kadencijas žadėjo išvesti visus karius iš Afganistano, tačiau dabar yra verčiamas jų ten siųsti dar daugiau. „Tai rodo, kad tokių radikalių priemonių ir pokyčių neturėjo būti. Tai dar labiau destabilizuoja regioną. [...] Susidarė galios vakuumas, amerikiečiams traukiantis ir nebenorint prisiimti atsakomybės. Tai „Islamo valstybei“, kaip organizacijai, leido sustiprėti “, – sako L. Kojala.

Pasak V. Laučiaus, dabar nuo pačių Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ar kitos šalies piliečių priklauso, kokia politika bus taikoma toliau. „Jei Prancūzijos prezidentas aiškiai sako, kad jis nesiims jokių papildomų priemonių saugumui užtikrinti, kad to nereikia, nors opozicija pasiūlė tai padaryti, rinkėjai yra laisvi apsispręsti, ar jiems reikia tokios valdžios, kuri nesiims papildomų saugumo priemonių, ar vis dėlto reikia balsuoti už opoziciją, kuri siūlo griežtesnį ir didesnį saugumą“, – tvirtina V. Laučius.

Jis priduria, kad mokesčių mokėtojai skiria pinigus ir už savo saugumą, kariuomenę, kitas saugumo struktūras, todėl jie turi teisę spręsti, ar reikėtų mokėti daugiau. „Jiems spręsti, ar reikėtų mokėti daugiau, ar vis dėlto NATO šalims reikėtų karo biudžetą didinti iki tų 2 procentų, ar jie ir toliau apsimes, kad nieko nevyksta ir jokių grėsmių nėra. Galbūt taip ir nuspręs, kol kas taip atrodo“, – svarsto V. Laučius.