Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (352 balsai už, 179 prieš, 152 susilaikė) pažymima, kad teisė į deramą būstą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kuri turėtų būti įtvirtinta ES ir jos šalių įstatymuose, informuoja EP biuras Lietuvoje. Parlamentas ragina ES lygiu nustatyti būtinus reikalavimus gyvenimo sąlygoms. Europarlamentarų įsitikinimu, deramas būstas turi būti prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, jame tiekiamas geriamasis vanduo turi būti kokybiškas, jame taip pat turi būti tinkamos higienos ir sanitarijos sąlygos bei oro kokybė. Savo ruožtu EP ragina Europos Komisiją ir ES šalis užtikrinti, kad atnaujinant būstą didžiausias dėmesys būtų skiriamas išlakų sumažinimui ir energetiniam efektyvumui.

Remiantis „Eurofund“ atlikta studija, vis daugiau ES gyventojų būstas tampa sunkiai prieinamas. Pavyzdžiui, vienišų tėvų, gausių šeimų ir jaunų žmonių pajamos dažnai yra nepakankamos, kad jie galėtų sumokėti nuomą, tačiau per didelės, kad jiems būtų skiriamas socialinis būstas. 2016 m. 14 proc. ES gyventojų nurodė turintys įsiskolinimų, nes negalėjo laiku sumokėti nuomos, hipotekos, vartojimo kredito įmokų ar grąžinti paskolų, taip pat apmokėti komunalinių paslaugų ar telefono sąskaitų.

Eurostato vertinimu, būstas tampa sunkiai prieinamas, jei išlaidos jam viršija 40 proc. namų ūkio disponuojamųjų pajamų. Europarlamentarai su nerimu pažymi, kad ketvirtadalis nuomininkų ir dešimtadalis visų ES gyventojų būstui išleidžia didesnę dalį pajamų, o vidutinė nuomos kaina toliau auga. Jie ragina valstybių, regionų bei savivaldos institucijas geriau apsaugoti nuomininkų ir būste gyvenančių jo savininkų teises. Parlamentas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sparčiai auganti trumpalaikės nuomos rinka kelia kainas ir stipriai konkuruoja su nuolatiniu būstu, todėl rasti deramą ir prieinamą būstą miestuose bei turistinėse vietovėse tampa dar sunkiau.

Mažiausiai 24 ES šalyse benamystės lygis per paskutinį dešimtmetį išaugo visų pirma dėl kylančių būsto kainų, taip pat dėl sustabdytų socialinės paramos programų, pažymima EP biuro pranešime. 700 tūkst. žmonių ES priversti nakvoti prieglaudose arba gatvėje, ir šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo 70 proc. EP susirūpinęs pažymi, kad tarp benamių ir netinkamuose būstuose gyvenančių žmonių yra itin daug pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ar migrantų, šalies viduje perkeltų ar pilietybės neturinčių asmenų, neįgaliųjų, romų ir kitų tautinių mažumų atstovų, moterų, vaikų, taip pat vyresnio amžiaus bei LGBTIQ asmenų, kurie dažnai patiria įvairialypę diskriminaciją. EP pakartoja raginimą nutraukti benamystės kriminalizavimą ir nebetaikyti diskriminacinės praktikos, pagal kurią benamiai žmonės netenka galimybės pasinaudoti socialinėmis paslaugomis bei prieglaudomis.

Rezoliucijoje primenamas ankstesnis europarlamentarų raginimas užtikrinti, kad 2030 m. visi žmonės ES turėtų namus. Ypatingų priemonių siūloma imtis siekiant apsaugoti žmones nuo benamystės dabartinės COVID-19 krizės akivaizdoje: sustabdyti priverstinį iškeldinimą, užtikrinti laikinąjį būstą bei leisti prisijungti prie energijos šaltinių. Europarlamentarai taip pat pakartoja raginimą ES mastu imtis šildymo atjungimo žiemą moratoriumo, taip pat nevykdyti iškeldinimo žiemos mėnesiais.