Britų ir švedų įmonė „panaudojo ne visus turimus instrumentus“, kad laiku pristatytų vakciną ES, trečiadienį Briuselyje sakė advokatas Rafaelis Jeffarelis, atstovaujantis Europos Komisijai ir šalims narėms.

Vietoj to įmonė „50 mln. dozių nukreipė į trečiąsias šalis“, pabrėžė teisininkas. ES pernai užsisakė iš viso 300 mln. „AsraZeneca“ vakcinos dozių. Tačiau vietoj 120 mln. dozių pirmąjį ketvirtį įmonė pristatė tik 30 mln. Ji tai aiškino pradžioje buvusiomis gamybos problemomis. Tačiau ir antrąjį ketvirtį „AstraZeneca“ pažadėjo tik 70 mln. dozių iš sutartyje numatytų 180 mln.

Vakcinos tiekimo vėlavimai žiemą smarkiai paveikė ES vakcinacijos kampaniją. ES nepasitenkinimą ypač sukėlė tai, įmonė vakcinos kiekių neribojo Didžiajai Britanijai.

EPA-ELTA nuotr.

Todėl Europos Komisija balandžio pabaigoje kreipėsi į Belgijos teisėsaugą. Ji reikalauja vis dar nepristatytų 200 mln. dozių, kaip tai numatyta iki birželio vidurio galiojančioje sutartyje. Priešingu atveju Komisija ketina reikalauti kompensacijos.

„AstraZeneca“ atmeta ES reikalavimus. Sutartyje esą tik nurodoma, jog įmonė darys viską, kad būtų pasiekti sutarti tikslai.

Advokatas R. Jeffarellis dabar teisme pareiškė, jog „AstraZeneca“ turėjo galimybę mobilizuoti šešias gamybos vietas, kad laiku aprūpintų ES vakcina. Jis paminėjo, kad, pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje vakcina iš gamyklos Nyderlanduose buvo išvežta ir į Japoniją.