Rugpjūčio 15 dieną į valdžią Kabule sugrįžus konservatyviai islamistų grupei, daugelio afganų ateitis nugrimzdo į nežinomybę ir kilo susirūpinimas, kad milijonai žmonių gali ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje.

„Turėsime stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, kad išspręstume su Afganistanu susijusias problemas. Turime joms padėti susitvarkyti su pirmąja pabėgėlių banga, – sakė Josepas Borrellis Italijos laikraščiui „Corriere Della Sera“. – Iš šalies bėgantys afganai stengsis pirmiausia pasiekti ne Romą, bet galbūt Taškentą (Uzbekistane). Turime padėti toms šalims, kurios bus fronto linijoje.“

Paklaustas, ar jos gaus Europos finansinę paramą pabėgėliams iš Afganistano priimti, jis sakė: „Europos gebėjimas absorbuoti (pabėgėlius) yra ribotas ir nieko negalima padaryti be stipraus bendradarbiavimo“.

„Kaimyninės šalys nukentės labiau ir anksčiau nei Europa. Todėl taip, tai taip pat reiškia, kad toms šalims reikės suteikti finansinę paramą, kaip mes padarėme su Turkija“, – sakė jis.

2016 metais Turkija pasirašė susitarimą su ES, siekdama sustabdyti migrantų srautą į Europą mainais už tam tikras paskatas, įskaitant finansinę pagalbą.

Šiuo metu Turkijoje gyvena apie 3,7 mln. pabėgėlių iš Sirijos.

J. Borrellis sakė, kad krizė Afganistane, kurią sukėlė JAV pajėgų išvedimas, pabrėžė, kad ES turi turėti savo karinius pajėgumus.

„ES turi turėti galimybę įsikišti ir apsaugoti savo interesus, kai amerikiečiai nenori to daryti, – sakė J. Borrellis. – Mūsų pirmąsias pajėgas turėtų sudaryti 5 tūkst. karių, kuriuos galėtume mobilizuoti per trumpą laiką. Turime ES kovinių grupių, bet jos niekada nebuvo mobilizuotos. Turime sugebėti greitai veikti.“