Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį susitiks su Ukrainos vadovu ir Europos Sąjungos (ES) lyderiais per viršūnių susitikimą Milane, tačiau tas derybas temdys neseniai jo išsakytas perspėjimas, kad Maskva ateinančią žiemą gali apriboti gyvybiškai svarbų gamtinių dujų tiekimą Vakarų Europai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė turintis vilčių, kad per pusryčius vyksiantis susitikimas su Rusijos lyderiu padės sustiprinti trapias paliaubas tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių šalies rytuose.

„Taika ir stabilumas Ukrainoje – tai vienintelis dalykas, kurio tikimės“, – P.Porošenka sakė žurnalistams ketvirtadienio vakarą po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Vokietijos lyderė vėlų vakarą taip pat susitiko su V.Putinu, kuris ketvirtadienį padidino įtampą savo konfrontacijoje Vakarų šalimis, perspėjęs, kad Rusijos dujų tiekimas ES šalims ateinančią žiemą gali susidurti su „dideliais tranzito kliuviniais“.

Šie diplomatiniai veiksmai dėl Ukrainos vyksta Azijos ir Europos (ASEM) viršūnių susitikimo kuluaruose. Šį forumą visiškai užgožė Ukrainos krizė, pagilėjusi pastarosiomis dienomis.

NATO pareiškė nepastebėjusi jokio didelio Rusijos pajėgų atitraukimo nuo sienos su Ukraina, nors V.Putinas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad beveik 18 tūkst. karių buvo išvesti iš to regiono.

JAV ir ES lyderiai sveikino tą pareiškimą kaip teigiamą žingsnį prieš derybas su P.Porošenka, tačiau taip pat priminė V.Putinui, kad jų sankcijos liks galioti, kol jis visiškai liausis kišęsis į Ukrainos reikalus.

Finansų rinkas apėmus sąmyšiui – iš dalies ir dėl neaiškios padėties Ukrainoje – A.Merkel anksčiau pareiškė, kad tolesnė įvykių eiga priklauso nuo V.Putino valios.

Pasak A.Merkel, Rusijai tenka didžiausia atsakomybė užtikrinti, kad paliaubų ir taikos planas, dėl kurio praeitą mėnesį buvo susitarta su sukilėliais, „būtų iš tikrųjų įgyvendintas“.

A.Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande (Fransua Holande'as), Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir Italijos lyderis Matteo Renzi (Matėjas Rencis) dalyvaus V.Putino ir P.Porošenkos susitikime.

„Tai bus proga pasiųsti kolektyvinę žinią, kad Putinas turi pradėti realias taikos derybas“, – sakė vienas F.Hollande'o padėjėjas.

Jau anksčiau buvo prognozuojama, kad penktadienį vyksiantis susitikimas bus sudėtingas, o vėliausi įvykiai šias prognozes dar labiau pagrindžia.

ASEM viršūnių susitikime dalyvaus daugiau negu 50 šalių, palaikančių vienus iš glaudžiausių pasaulyje prekybos ryšių tuo metu, kai didėja netikrumas dėl ekonomikos perspektyvų.

Tarptautinis netikrumas 

Šios problemos pasireiškė ketvirtadienį, kai finansų rinkose prasidėjo dar vienas masinis išpardavimas, pakurstytas nuogąstavimų dėl stringančio Europos ekonomikos atsigavimo ir Kinijos ūkio, kuris labai ilgą laiką buvo pasaulinio augimo variklis, sulėtėjimo.

„Egzistuoja tarptautinis netikrumas: Jungtinės Valstijos lėtėja, o Europa nerado kelio atgal į augimą“, – pripažino Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as.

Tuo tarpu Europos Sąjungos lyderiai pabrėžė, jog reikalingi ryšiai su Azija, kurie galėtų paskatinti ekonomikos augimą abiejuose regionuose, nors prognozuojamas jo lėtėjimas.

„Mano pagrindinė žinia ... – kad šiandien labiau negu bet kada Europos ir Azijos šalys reikalingos vienos kitoms, kad pasiektų augimą ir plėtrą bei garantuotų saugumą ir išsaugotų stabilumą“, – sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).

Viršūnių susitikimo atidarymo dieną Tailando chuntos lyderis Prayutas Chan-O-Cha (Prajutas Čan-oča) išprovokavo žmogaus teisių aktyvistų protestus, kai ASEM maloniai priėmė buvusį generolą, gegužę užgrobusį valdžią per karinį perversmą, kurį griežtai pasmerkė ES.

Vėliau paaiškėjo, kad šio viršūnių susitikimo pradžioje buvo suorganizuotos Prayuto Chan-O-Chos dvišalės derybos su Japonijos premjeru Shinzo Abe (Šindzu Abe).

Pareigūnai sakė, kad Sh.Abe perspėjo Tailando lyderį, jog didelėms Japonijos investicijoms toje šalyje ilgainiui gali iškilti pavojus, jeigu Bankoke nebus atkurta demokratija ir nebus eliminuota rizika dėl politinio nestabilumo.