Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai perspėjo Graikiją, kad ji privalo pasiekti susitarimą su savo skolintojais per „lemiamas“ derybas šeštadienį, kad išvengtų bankroto ir tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) antrino vienas kitam po dar vieno euro zonos finansų ministrų susitikimo, kuris baigėsi ketvirtadienį neužsitikrinus jokio susitarimo, kuris leistų Atėnams gauti gyvybiškai svarbią išmoką pagal finansinės pagalbos programą.

Atėnams reikalingos lėšos, kad iki birželio 30 dienos galėtų grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų. Jeigu to nepavyktų padaryti, Graikijos narystei euro zonoje ir netgi Europos Sąjungoje iškiltų grėsmė.

„Turime toliau dirbti, nes laikas spaudžia, o Eurogrupės (susitikimas) šeštadienį bus lemiamos svarbos“, – A.Merkel sakė anksti penktadienį, pasibaigus ES viršūnių susitikimui Briuselyje.

„Visi lyderiai palaikė idėją, jog reikia padaryti viską, kad sprendinys būtų rastas šeštadienį“, – pridūrė ji.

Prancūzijos prezidentas sakė padėsiantis siekti „tvaraus“ susitarimo Graikijai, kurios kairioji vyriausybė nuo savo atėjimo į valdžią sausį įnirtingai derėjosi su savo skolintojais – ES ir TVF – dėl galimybės gauti išmoką mainais į pasižadėjimą vykdyti reformas.

„Manau, kad susitikimas šeštadienį bus lemiamas, nes liko nedaug laiko iki birželio 30-osios, kai graikai privalo įvykdyti mokėjimo įpareigojimus; dar turės susirinkti nacionaliniai parlamentai“, – sakė jis.

Užbaigti procesą

Ketvirtadienį vykusiose derybose tarp 19 euro zonos šalių finansų ministrų turėjo būti parengta sutartis, kurią ES lyderiai būti galėję patvirtinti per savo viršūnių susitikimą.
Tačiau derybos nutrūko tvyrant susipriešinimui, Graikijai ir skolintojams siūlant skirtingus planus, taip pat tęsiantis ginčams dėl pensijų, pridėtinės vertės mokesčio ir išlaidų apkarpymų.

ES lyderiai per savo susitikimą ketvirtadienį tarėsi dėl Graikijos dvi valandas, nors renginio programoje šiam klausimui buvo planuota skirti mažiau laiko.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas atmetė galimybę sušaukti specialų euro zonos viršūnių susitikimą, panašų į surengtą praeitą pirmadienį, kuris nepadėjo išspręsti šios krizės.

„Kitas euro zonos viršūnių susitikimas nenumatomas. Lyderiai tikisi, kad Eurogrupė šį procesą užbaigs per savo susitikimą šeštadienį“, – sakoma D.Tusko „Twitter“ žinutėje.
Tvyrančias aistras pabrėžė demonstracija prie policijos užtvaromis apjuostos ES viršūnių susitikimo vietos, per kurią protestuotojai, nusistatę prieš griežto taupymo politiką, mojavo Graikijos vėliavomis ir skandavo šūkius prieš skolintojų „trejetą“, sakė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Graikija siekia, kad skolintojai jai pervestų paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal anksčiau skirtą finansinės pagalbos programą. Tokiu atveju Atėnai turėtų galimybę grąžinti skolas TVF iki šiol mėnesio pabaigos, bet skolintojai atsisako pervesti tas lėšas, kol Graikija nėra įsipareigojusi vykdyti naujas reformas.

Graikijos premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras), kurio prieš taupymą nusistačiusi kairioji partija „Syriza“ atėjo į valdžią po sausį vykusių rinkimų, susitikimų maratonas su pagrindinių šalies skolintojų – Europos Komisijos, Europos centrinio Banko (ECB) ir TVF – vadovais baigėsi ketvirtadienio rytą, nepasiekus jokio susitarimo.

A.Cipras anksčiau tvirtino, kad susitarti vis dar įmanoma.

„Pateikus išsamius graikų pasiūlymus esu tikras, kad pasieksime kompromisą, kuris padės euro zonai ir Graikijai įveikti krizę“, – premjeras sakė atvykęs į viršūnių susitikimą.
Tuo tarpu TVF sakė tikintis, kad Graikija atliks mokėjimą iki galutinio termino.

Kalbos apie bankrotą tėra „spekuliacijos, nes tikimės, kad mokėjimas bus atliktas birželio 30 dieną – būtent tai graikų institucijos viešai sakė“, pabrėžė TVF atstovas Gerry Rice'as (Džeris Raisas).

Sekmadienį Graikija pateikė naujus planus, numatančius, kad vyriausybė papildomai surinks 8 mlrd. eurų – daugiausiai iš naujų mokesčių turtingiausiems gyventojams ir verslui, padidinto PVM ir apkarpius išlaidas gynybai.

Tačiau trečiadienį pateiktuose atsakomuosiuose pasiūlymuose kreditoriai reikalavo toliau mažinti pensijas, nustatyti didesnį PVM tarifą restoranams, o išlaidas gynybai sumažinti 400 mln. eurų, nors Atėnai siūlėsi nurėžti 200 mln. eurų.