ES pagreitinta tvarka pateiks nuomonę dėl Ukrainos narystės siekio

Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

Nuomonė pasitarnaus kaip pamatas diskusijoms per kitos savaitės ES viršūnių susitikimą, kai lyderiai turėtų patvirtinti Ukrainos, kaip šalies kandidatės, statusą. Tačiau šis statusas bus susietas su griežtomis sąlygomis, o Ukrainos stojimas gali užtrukti ne vienus metus ar net dešimtmečius.

Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai skubiai būtų suteiktas kandidatės statusas, ketvirtadienį Kyjive sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

114-oji karo Ukrainoje diena

E. Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis), atvykę į Ukrainą traukiniu, apsilankė netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, kur brutalaus karo pradžioje vyko įnirtingi mūšiai.

Vėliau, prie jų prisidėjus Rumunijos prezidentui Klausui Iohannisui (Klausui Johanisui), jie susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, raginančiu sąjungininkes greičiau siųsti daugiau ginklų ir pažadėti jo šaliai ateitį Europoje.

Svarbiausia mūsų vizito žinutė yra ta, kad Italija nori Ukrainos Europos Sąjungoje.

„Svarbiausia mūsų vizito žinutė yra ta, kad Italija nori Ukrainos Europos Sąjungoje“, – spaudos konferencijoje po lyderių susitikimo sakė M. Draghi.

O. Scholzas savo ruožtu pareiškė, kad Vokietija padarys viską, ką gali, kad Ukraina gautų ES kandidatės statusą. Jis pabrėžė, kad ši šalis „priklauso Europos šeimai“, ir pažadėjo siųsti Kyjivui ginklų, „kol to reikės“.

Po susitikimo su vizito atvykusiais lyderiais V. Zelenskis sakė paaiškinęs Ukrainos „esminius poreikius gynybos srityje“.

„Tikimės naujų siuntų, visų pirma sunkiųjų ginklų, modernios artilerijos, priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – sakė jis, E. Macronui paskelbus, kad Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, be jau pristatytų 12.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi dirbti ir tapti ES nare.

„Ukraina yra labiausiai per savo nepriklausomybės istoriją priartėjusi prie ES“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

„Baisi klaida“

Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto direktorius sakė, jog tikisi teigiamos nuomonės dėl Ukrainos statuso, bet su sąlygomis ir terminais.

„Tai labai delikatu Komisijai, nes ji negali iš Ukrainos reikalauti mažiau nei iš kitų šalių, dėl kurių yra anksčiau pateikusi palankias nuomones. Dėl savo patikimumo ji turi išlaikyti aukštus standartus“, – sakė Sebastienas Maillard'as (Sebastjanas Majaras).

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas (Tonis Radakinas).

„Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės.

Pasak admirolo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti „taktinių laimėjimų“, bet jau paaukojo ketvirtadalį savo šalies kariuomenės galios dėl „mažyčių“ pergalių, jam pradeda trūkti karių ir aukštųjų technologijų raketų.

Degalų ir maisto kainos

Maskvai didinant spaudimą Europai energijos srityje, Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ ketvirtadienį teisino tiekimo sumažinimą smarkiai kylant kainoms.

ES šalys skuba mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos, bet nesutaria dėl embargo rusiškoms gamtinėms dujoms, nes kelios šalys narės yra nuo jų labai priklausomos.

„Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris sakė, kad bendrovė, anksčiau šią savaitę sumažinusi gamtinių dujų tiekimą Vokietijai ir Italijai, žais pagal savo pačios taisykles.

M. Draghi ir V. Zelenskis apkaltino Rusiją tyčia mažinant tiekimą. Italijos lyderis apkaltino „Gazprom“ melu ir naudojimusi dominuojančia padėtimi energijos srityje politiniais tikslais.

„Matome politinį naudojimąsi dujomis, visai kaip matėme politinį naudojimąsi kviečiais“, – sakė jis, turėdamas galvoje milijonus tonų kviečių, įstrigusių Ukrainos uostuose.

M. Draghi kalbėjo Jungtinėms Valstijoms paraginus Maskvą atverti uostus ir leisti Ukrainai eksportuoti grūdus.

„Neturėtume maistu naudotis kaip ginklu“, – Jungtinėse Tautose reporteriams sakė JAV žemės ūkio sekretorius Tomas Vilsackas (Tomas Vilsakas).

Kylant pasaulinėms grūdų kainoms, o importuotojams Viduriniuose Rytuose bei Afrikoje susiduriant su grūdų stygiumi, Maskva pareikalavo mainais į leidimą eksportuoti ukrainietiškus grūdus panaikinti jai įvestas ekonomines sankcijas.

Rytų Ukrainoje intensyviausios kovos ir toliau vyksta dėl pramoninio Sjevjerodonecko miesto, kur, kaip ketvirtadienį sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, yra įstrigę maždaug 10 tūkst. civilių. Prieš karą šiame mieste gyveno maždaug 100 tūkst. žmonių.

Vašingtonas ketvirtadienį paragino Rusiją bet kokius Ukrainoje sučiuptus amerikiečius savanorius laikyti karo belaisviais, užtikrinant žmonišką elgesį su jais.

Valstybės departamentas taip pat nurodė, jog Ukrainoje tikriausiai dingo trečias amerikietis. Du JAV kariuomenės veteranus, kaip pranešta, Rusijos pajėgos į nelaisvę paėmė praėjusią savaitę.

Tuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Rusijai neleisti įvykdyti mirties bausmės marokiečiui, drauge su dviem britais nuteistam už kovojimą ukrainiečių karių gretose.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje