Jungtinės Tautos penktadienį sveikino Europos Sąjungos planą paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių po visą žemyną, bet perspėjo, kad toks skaičius esąs per mažas, reikėtų keliomis dešimtimis tūkstančių daugiau.

Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) praėjusią savaitę paragino Europos Sąjungą iki šių metų pabaigos priimti iki 200 tūkst. pabėgėlių pagal „masinio perkėlimo programą“, kuri būtų įpareigojanti Bendrijos šalims.

„Pasiūlytos 160 tūkst. pabėgėlių perskirstymo iš Graikijos, Italijos ir Vengrijos schemos taikymas krizei spręsti truktų ilgą laiką“, – pažymėjo penktadienį JT pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) atstovas Williamas Spindleris (Viljamas Spindleris), kuris dar perspėjo, kad „mūsų pirminiu vertinimu poreikis yra dar didesnis“.

Rytų Europos šalys atsisako ES kvotų plano, bet UNHCR tvirtina, kad šis planas bus veiksmingas tik tuomet, jei dalyvaus visos ES šalys.

W.Spindleris sakė, kad reikia sumažinti spaudimą ES pasienio šalyse, ir ragina imtis „didelio masto skubaus priėmimo, paramos ir registravimo pastangų šalyse, į kurias atvyksta daugiausia pabėgėlių“.

Anksčiau šią savaitę UNHCR kreipėsi į donorus per 2016 metus skirti 27,1 mln. eurų paramos pabėgėlių krizei spręsti, vertindama, kad iki šių metų pabaigos Viduržemio jūrą perplauks apie 400 tūkstančių pabėgėlių, o kitais metais – dar apie 450 tūkstančių.

Migrantai maištavo prieš Vengrijos valdžią, sako premjeras

Migrantai pastarosiomis dienomis maištavo prieš Vengrijos valdžios institucijas, užėmė geležinkelio stotis ir atsisakė registruotis, penktadienį pareiškė vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas ir pridūrė, kad nuo ateinančios savaitės policija imsis griežtesnių veiksmų.

„Turint galvoje, kad pas mus vyksta nelegalių migrantų maištas, policija atliko savo darbą puikiai, nenaudodama jėgos“, - sakė V.Orbanas žurnalistams po susitikimo su centro dešiniosios Europos liaudies partijos frakcijos, kuri yra didžiausia Europos Parlamente, lyderiu vokiečiu Manfredu Weberiu (Manfredu Veberiu).

Premjeras pažymėjo, kad nuo rugsėjo 15 dienos, kai šalyje įsigalios griežti imigracijos įstatymai, neteisėtai Vengrijos sieną kirtę migrantai bus areštuojami.

Danija neketina laikytis ES pasiūlytų kvotų pabėgėliams priglausti

Danija tvirtina nepriimsianti nė vieno iš 160 tūkst. pabėgėlių, kuriuos Europos Sąjunga nori perskirstyti iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos į kitas šalis.

Kaip Didžioji Britanija ir Airija, Danija teisiškai nėra įsipareigojusi dalyvauti ES planuose paskleisti pabėgėlius tolygiau per visas ES nares, ir Danijos integracijos ministrė Inger Stoejberg (Inger Stoiberg) penktadienį aiškiai pasakė, kad Danija savo noru neketina prie šios akcijos dėtis.

„Mes nedalyvausime 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų paskirstyme“, Danija ir taip jau daug priima prieglobsčio prašytojų, sakė ji žurnalistams.

Pernai prieglobsčio Danijoje paprašė 15 tūkstančių asmenų. Jos kaimynėje Švedijoje, kurioje gyventojų yra beveik dvigubai daugiau, jau priėmė daugiau kaip 80 tūkstančių.

Vengrija pasisiūlė surengti ES ir Balkanų šalių atstovų pasitarimą dėl migrantų krizės

Stengdamasi susidoroti su milžinišku pabėgėlių ir migrantų antplūdžiu iš Balkanų šalių, Vengrija penktadienį pasisiūlė surengti pasitarimą, kuriame dalyvautų Europos Sąjungos šalių, bei tokių ES nepriklausančių pietinių šalių kaip Serbija ar Makedonija atstovai.

„Budapeštui bus malonu surengti konferenciją, kurioje būtų aptartas bendradarbiavimas tarp Vakarų šalių bei vakarinių Balkanų šalių“, – sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) penktadienį po derybų Prahoje.

Komentuodamas vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad maistas pabėgėliams laikinoje stovykloje mėtomas „kaip gyvuliams garde“, jis atskleidė, jog jo šalyje nuo kitos savaitės bus teisiškai persekiojami asmenys, gadinantys pasienio infrastruktūrą

„Nuo kitos savaitės, mes laikysimės taisyklės, pagal kurią neteisėtai, griaudami sienos apsaugos infrastruktūrą į Vengriją patekę asmenys bus laikomi darantys nusikaltimą, už kurį gresia kalėjimas arba ekstradicija“, – sakė P.Szijjarto per bendrą su kolegomis iš Čekijos, Lenkijos ir Slovakijos spaudos konferenciją.

Rytų Europa atmeta migrantų kvotas, tvyrant ES įtampai dėl pabėgėlių krizės

Keturios rytinės Europos Sąjungos šalys penktadienį atmetė privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas, nors Vokietija perspėjo dėl „didžiausio iššūkio“ per Bendrijos istoriją, tvyrant susirūpinimui, kurį dar labiau paaštrino vaizdo įrašas, kuriame matomi pabėgėliai Vengrijoje, maitinami „kaip gyvuliai“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) susitiko Prahoje su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos diplomatijos vadovaus, bet nesugebėjo jų įtikinti priimti ES planą paskirstyti tarp Bendrijos narių 160 tūkst. pabėgėlių.

„Esame įsitikinę, kad mes kaip šalys turėtume kontroliuoti asmenų, kuriuos galima priimti ir taip pat pasiūlyti jiems pagalbą, skaičių“, – Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas sakė žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją po to susitikimo.

Į Europą toliau plūsta rekordiniai skaičiai žmonių, daugiausiai besigelbstinčių nuo karų ir skurdo. Per pastarąją parą į Makedoniją įžengė apie 7,6 tūkst. atvykėlių.

Mėgindama atremti šį antplūdį, Vokietija sakė, kad netgi naujausias ES planas nėra pakankamas, bet kanclerė Angela Merkel neturi daug galimybių įtikinti persigalvoti kitas šalis, kurios atsisakė prisidėti, nes ji jau atmetė baudžiamąsias priemones, tokias kaip Bendrijos subsidijų sumažinimas.

Vengrija nusprendė pasiųsti kariuomenę padėti statyti 4 m aukščio tvorą palei pietinę sieną su Serbija, o vaizdai, nufilmuoti tame regione veikiančioje prieštaringai vertinamoje Reskės pabėgėlių stovykloje parodė, kad atvykėliai yra maitinami „kaip gyvuliai garde“: policijos pareigūnai mėtė sumuštinius besigrumiančiai alkanų žmonių miniai, kurioje buvo moterų ir vaikų.

Daugelis rytinių ES šalių lieka griežtai nusistačiusios prieš pabėgėlių perkėlimo planą, nors dauguma tų žmonių plūsta į šiaurę.

Austrijoje nuo pirmadienio buvo užregistruota 16 tūkst. migrantų, bet tačiau šalyje pasiliko tik apie 1,1 tūkst., o visi kiti patraukė į Vokietiją, pranešė vietos pareigūnai.

„Nedera kalbėti apie privalomas kvotas, apskaičiuotas vien biurokratiniu pagrindu – sakyčiau, buhalteriškai, nepasitarus su šalimis narėmis“, – skundėsi Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).

Jo nuomonė sutapo su išsakyta Slovakijos premjero Roberto Fico, kuris trečiadienį pareiškė: „Nenoriu vieną dieną atsibusti ir rasti šioje šalyje 50 tūkst. žmonių, apie kuriuos nieko nežinome.“

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) išdėstytuose pasiūlymuose numatoma peržiūrėti daug kritikos sulaukusią ES Dublino sutartį, pagal kurią prieglobsčio prašantys žmonės privalo būti registruojami toje Bendrijos šalyje, kurią jie pirmiausiai pasiekė.

Tuo tarpu į Graikijai priklausančią Lesbo salą toliau plaukė pabėgėlius gabenančios valtys, o šimtai žmonių turėjo eiti 50-60 km nuo išsilaipinimo vietos iki pagrindinio miesto, kur galėtų užsiregistruoti.

„Einame jau keturias valandas. Nėra jokių autobusų, taksi, vandens – nieko“, – skundėsi 23 metų anglų literatūros studentas iš Sirijos Mohammedas Yassinas al Jahabra (Mohamedas Jasinas Džahabra).

Tūkstančiai žmonių yra priversti nakvoti gatvėse nehigieniškomis sąlygomis. Taip pat buvo pranešimų apie susirėmimus su riaušių policija, mėginant suvaldyti didžiules minias, besiveržiančias į keltus.

Migrantų krizė gali tapti „didžiausiu iššūkiu“ per ES istoriją, sako Vokietija

Precedento neturintis migrantų ir pabėgėlių antplūdis Europos Sąjungoje gali tapti didžiausiu šio bloko kada nors patirtu iššūkiu, Vokietijos užsienio reikalų ministras pareiškė per penktadienį Prahoje surengtą nepaprastąjį pasitarimą su rytinėmis Bendrijos šalimis, atsisakančiomis sutikti su pabėgėlių priėmimo kvotomis.

Didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo Europos pabėgėlių krizė gali būti „didžiausias iššūkis ES per jos istoriją“, sakė vokiečių diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), ragindamas parodyti didesnį solidarumą, kai Berlynas „numato sulaukti 40 tūkst. migrantų iš pietų šį savaitgalį“.

Latvijos valdančioji koalicija nesutarė dėl papildomų pabėgėlių priėmimo

Latvijos valdančiajai koalicijai nepavyko susitarti dėl papildomų 526 pabėgėlių priėmimo pagal naująjį migrantų paskirstymo planą, kurį šią savaitę pristatė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Tai pranešė Latvijos vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma po penktadienį ryte surengto neeilinio valdančiosios koalicijos partijų posėdžio.

Premjerė sakė, kad tarp koalicijos partnerių vyko „labai rimtos“ diskusijos.

„Matyt, pirmadienį vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis vyks į (Europos Sąjungos šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos) posėdį su ta pačia pozicija, kokią Latvija turėjo anksčiau“, - sakė L.Straujuma.

Visgi dėl vieno dalyko valdančiajai koalicijai pavyko sutarti. „Visos trys valdančiosios koalicijos partijos pasisako už aiškų mechanizmą ir veiksmų gaires sprendžiant migracijos problemą Europos Sąjungoje“, - sakė premjerė.

L.Straujuma pabrėžė, kad koalicija tęs pastangas susitarti.

Sekmadienį prieš ES ambasadorių posėdį yra numatytas L.Straujumos susitikimas su J.-C.Junckeriu.

„Latvija yra vienintelė šalis, nesutikusi su pasiūlymu dėl (pabėgėlių) skaičiaus. Ketinu pasikalbėti su ponu J.-C.Junckeriu, ir mes ieškosime sprendinio, priimtino Latvijai“, - sakė premjerė.

Valdančiajai koalicijai priklausančios centro dešiniųjų Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) frakcijos parlamente vadovas Augustas Brigmanis sakė, kad jo partija pasisako už solidarumą veiksmus ir 250 pabėgėlių priėmimą pagal anksčiau Latvijos vyriausybės priimtą sprendimą, tačiau prieštarauja papildomų pabėgėlių atvykimui.

Valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas (NA) taip pat nepritaria J.-C.Junckerio pasiūlymams.

Šios partijos valdybos narys Edvynas Šnorė sakė, kad paskirstant pabėgėlius Latvijai turėtų būti suteiktas specialus statusas, atsižvelgiant į jos istoriją ir „didelį migrantų bei nenatūralizuotų asmenų“, likusių šalyje po pusę amžiaus trukusios sovietų okupacijos, skaičių.

Anksčiau Latvijos vyriausybė pritarė savanorišku pagrindu priimti 250 pabėgėlių, tačiau rugsėjo 9 dieną Europos Komisijos vadovo pateiktuose pasiūlymuose numatyta, kad šalis papildomai turėtų priimti dar 526 pabėgėlius.

NA pasisako prieš pabėgėlių priėmimą, analogiškos pozicijos laikosi ir ZZS. Tuo tarpu didžiausios partnerės valdančiojoje koalicijoje - centro dešiniosios „Vienybės“ - atstovai įspėja, kad jei Latvija nerodys solidarumo ir nepadės spręsti pabėgėlių problemos, tai gali turėti dramatiškų pasekmių jos ekonomikai bei saugumui - šalis gali netekti ES finansavimo, o sąjungininkės gali nutraukti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.