„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) transliacijas pradėjo Šaltojo karo metais. Jo programos transliuojamos 27 kalbomis 23 Rytų Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse.

Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rozencrantz (Džesika Rozenkranc) pabrėžė, kad reikia užtikrinti, jog „Laisvosios Europos radijas iš tiesų ir toliau išliktų svarbiu laisvės ir demokratijos balsu, ypač ten, kur jo labiausiai reikia“.

„Švedija ragina visas šalis ir (Europos) Komisiją (EK) išnagrinėti, ką galime padaryti dėl finansavimo, kad ir toliau turėtume stiprų Laisvosios Europos radiją“, – prieš posėdį Briuselyje žurnalistams sakė ji.

RFE iškilo grėsmė, kai D. Trumpo administracija nurėžė finansavimą, o vėliau pradėjo masinius atleidimus iš „Amerikos balso“ (Voice of America, VOA) ir kitų Jungtinių Valstijų finansuojamų žiniasklaidos priemonių.

„Laisvosios Europos radijo ir Laisvės radijo dotacijos sutarties nutraukimas būtų didžiulė dovana Amerikos priešams“, – reaguodamas į šį žingsnį teigė RFE/RL prezidentas ir generalinis direktorius Stephenas Capusas (Stefenas Kapusas).

ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) prisiminė, kokią įtaką tinklas jai darė augant Estijoje, kuri tuo metu dar buvo okupuota Sovietų Sąjungos.

„Liūdna girdėti, kad JAV nutraukia finansavimą“, –  po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo žurnalistams sakė K. Kallas.

„Iš kitos geležinės uždangos pusės daug informacijos gaudavome per radiją, – sakė ji. – Taigi, tai buvo demokratijos švyturys, labai vertingas šiuo požiūriu.“

Tačiau K. Kallas teigė, kad nebus lengva rasti lėšų, kurios užpildytų JAV paliekamą tuštumą.

„Atsakymas į šį klausimą nėra automatiškas, nes turime daug organizacijų, kurios kreipiasi su tuo pačiu prašymu“, – sakė ji.

Čekija, kurioje 25 metus įsikūręs RFE, nors jo būstinė yra Vašingtone, vadovauja siekiui išsaugoti šį tinklą. K. Kallas pažymėjo, kad „užsienio reikalų ministrai iš tikrųjų skatino tai aptarti ir rasti būdą“.