Įspėja Rusiją apie griežtesnes sankcijas dėl Ukrainos
Didžiųjų industrinių pasaulio valstybių lyderiai trečiadienį pasmerkė Rusiją už padėties Ukrainoje destabilizavimą ir įspėjo, kad Maskva sulauks dar griežtesnių sankcijų, jei nepakeis kurso.
„Rusija vis dar turi galimybę pasirinkti deeskalacijos kelią, kuris nuvestų į sankcijų atšaukimą“, - sakoma bendrame Didžiojo septyneto (G-7) lyderių pareiškime, kurį paskelbė Baltieji rūmai.
„Jei ji visgi to nepadarys, esame pasirengę toliau didinti kainą, kurią ji mokės už savo priešiškus veiksmus“, - rašoma pareiškime.
Didžioji Britanija, Prancūzija, Kanada, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos šį pareiškimą paskelbė kitą dieną po to, kai Vašingtonas ir Europos Sąjunga įvedė naujas griežtas sankcijas Maskvai.
„Dar kartą smerkiame Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksavimą ir veiksmus, kuriais destabilizuojama situacija Rytų Ukrainoje. Šie veiksmai yra nepriimtini ir pažeidžia tarptautinę teisę“, - pažymima G-7 pareiškime.
„Smerkiame tragišką „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofą ir 298 nekaltų civilių žūtį. Reikalaujame skubaus, visapusiško, netrukdomo ir skaidraus tarptautinio tyrimo“, - priduriama bendrame pareiškime.
ES sankcijos – prieš du pagrindinius banko „Rossija“ akcininkus iš V. Putino aplinkos
Europos Sąjunga trečiadienį įvedė kelionių suvaržymus ir turto įšaldymą dviem verslo magnatams iš prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, kurie yra pagrindiniai banko „Rossija“, aptarnaujančio aukštus Rusijos pareigūnus, akcininkai.
ES oficialiame leidinyje įvardijami aštuoni fiziniai asmenys ir trys įmonės, kuriems nedelsiant pradedamos taikyti sankcijos už jų tiesioginį ar netiesioginį vaidmenį Ukrainos krizėje bei Krymo aneksavime, kuris buvo įvykdytas šių metų kovą.
Gerokai platesnės Bendrijos ekonominės sankcijos, paveiksiančios kapitalo rinkas, bankus, ginklų sektorių bei su naftos sektoriumi susijusias technologijas, turėtų būti paskelbtos ES oficialiame leidinyje ketvirtadienį arba penktadienį ir įsigalioti savaitės pabaigoje.
Tarp asmenų, kurie trečiadienį buvo įtraukti į „juodąjį sąrašą“, yra Jurijus Valentinovičius Kovalčiukas - didžiausias banko „Rossija“ akcininkas ir jo direktorių tarybos pirmininkas. Praėjusių metų duomenimis, jis valdo 38 proc. banko „Rossija“ akcijų.
Sąraše taip pat yra Nikolajus Terentjevičius Šamalovas - kitas stambus banko „Rossija“, kuris laikomas asmeniniu aukščiausių Rusijos valdžios pareigūnų banku, akcininkas.
ES nurodė, kad bankas atidarė savo filialus visame aneksuoto Krymo pusiasalyje ir kad jam priklauso svarbi „Nacionalinės žiniasklaidos grupės" kapitalo dalis.
„Nacionalinė žiniasklaidos grupė" kontroliuoja televizijos kanalus, kurie aktyviai remia Rusijos vyriausybės vykdomą Ukrainos destabilizavimo politiką.
ES oficialiame leidinyje nurodoma, kad J.Kovalčiukas ir N.Šamalovas yra vieni iš vartotojų kooperatyvo „Ozero“ - netoli Sankt Peterburgo esančios elitinės vasarnamių gyvenvietės - steigėjų, tarp kurių taip pat yra dar kelios labai įtakingos figūros iš artimos V.Putino aplinkos.
ES „juodajame sąraše“ taip pat yra milijardierius buvęs V.Putino dziudo treniruočių partneris Arkadijus Romanovičius Rotenbergas, kurio įmonės laimėjo ne vieną didžiulės vertės statybų kontraktą prieš Sočio žiemos olimpines žaidynes.
Vienu iš įtakingiausių Rusijos verslininkų laikomas A.Rotenbergas taip pat yra įmonės „Giprotransmost“, dalyvaujančios Krymą su Rusijos pietiniu regionu turinčio sujungti tilto statybų projekte, akcininkas.
Sankcijos taip pat įvestos Krymo vidaus reikalų ministrui Sergejui Abisovui, prorusiškus separatistus finansiškai rėmusiam Konstantinui Malofejevui, Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmajam pavaduotojui Aleksejui Gromovui, separatistinės Luhansko liaudies respublikos vadovybės atstovei spaudai Oksanai Čigrinai ir vienam iš vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderių Borisui Litvinovui.
Sankcijos taip pat paskelbtos trims įmonėms: valstybiniam gynybos pramonės koncernui „ Almaz-Antej“, gaminančiam priešlėktuvinę ginkluotę, tarp jų raketas „žemės-oras“; Rusijos valstybinių oro linijų dukterinei įmonei „Dobroliot“, vykdančiai skrydžius tarp Maskvos ir Simferopolio; Rusijos valstybiniam komerciniam bankui, dabar priklausančiam „Krymo Respublikai“.
Taip pat uždraustos naujos investicijos į naftos, dujų ir mineralinių išteklių gavybą bei į infrastruktūros projektus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose Kryme ir Sevastopolyje.
