27 valstybių blokas stengiasi sustiprinti Europos gynybos pramonę, jai stengiantis paremti Ukrainą ir sukaupti savo atsargas Rusijos invazijos į kaimyninę šalį akivaizdoje.

Tačiau baiminamasi, kad po dvejų plataus masto karo metų ES atsilieka, o Maskva padidino savo ginkluotės gamybą, paversdama šalį į karo ekonomiką.

Siekdamas paskatinti Europą gaminti daugiau, Briuselis anksčiau šiemet pristatė 500 mln. eurų vertės programą, kuria siekiama padidinti šaudmenų gamybos pajėgumus.

Penktadienį ES vykdomoji institucija paskelbė įmonių, kurioms bus skiriami pinigai, sąrašą, o vienas pareigūnas teigė, kad trys ketvirtadaliai lėšų skirta užtaiso ir kitų sprogmenų gamybos projektams.

„Programos lėšomis bus remiami projektai, kuriais metiniai gamybos pajėgumai bus padidinti daugiau kaip 10 tūkst. tonų užtaiso ir daugiau kaip 4,3 tūkst. tonų sprogmenų, – teigė Briuselis. – Tikimasi, kad iki 2025-ųjų pabaigos Europoje bus pagaminta 2 mln. amunicijos sviedinių per metus.“

Pareigūnai nurodė, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, trukdančių artilerijos sviedinių gamybai Europoje, yra sprogmenų trūkumas.

Tikimasi, kad iki 2025-ųjų pabaigos Europoje bus pagaminta 2 mln. amunicijos sviedinių per metus.

Naujausios skiriamos lėšos yra dalis iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti Europos gynybos pramonę, ir jos teikiamos tuo metu, kai kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES lyderiai ketina sutelkti dėmesį į šį klausimą.

Nors ES tvirtina, kad yra pasirengusi stiprinti pramonės pajėgumus, gynybos įmonės skundžiasi, kad vyriausybės vis dar nepateikia pakankamai ilgalaikių užsakymų.

ES nepavyko įgyvendinti praėjusiais metais duoto pažado iki šio mėnesio pabaigos aprūpinti Ukrainą milijonu sviedinių.

Diskusijos Europoje vyksta tuo metu, kai JAV parama Kyjivui tebėra užstrigusi, o Ukrainos pajėgos, kurioms trūksta ginkluotės, yra spaudžiamos Rusijos.