Tokias išvadas tarptautinės stebėtojų misijos surengtoje spaudos konferencijoje paskelbė ESBO specialusis koordinatorius, ESBO Parlamentinės asamblėjos garbės pirmininkas Ilkka Kanerva (Ilka Kanerva).

„Be abejo, galime sakyti, kad tai buvo konkurenciniai rinkimai, (kad) buvo užtikrinta galimybė balsuoti už pasirinktą kandidatą... Be abejo, viskas spręsis antrajame rate“, – sakė I. Kanerva.

Pasak ESBO specialiojo koordinatoriaus, bendrai Ukrainos prezidento rinkimai vyko laisvai, kandidatai galėjo varžytis be apribojimų.

„Galima sakyti, kad bendrai rinkimai vyko kaip laisvi (rinkimai). Mums labai svarbu, kad visi ištekliai, kurie buvo skiriami rinkimams, panaudoti tinkamai“, – sakė I. Kanerva.

„Tikiuosi, kad tai įkvėps ukrainiečius taikiai ir saugiai tęsti demokratinį vystymąsi... su europietiškomis vertybėmis“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Europos Parlamento stebėtojų tarptautinėje misijoje atstovas Dariuszas Rosatis (Dariušas Rosatis) pabrėžė, kad nepaisant tam tikrų neigiamų veiksnių rinkimai Ukrainoje įvyko.

„Norime akcentuoti teigiamus aspektus... Vis dėlto nepaisant visų neigiamų veiksnių šie rinkimai įvyko... Rusijos įtaka labai didelė, bet Ukraina atlaikė“, – sakė jis.

Europarlamentaras pabrėžė, kad stebėtojai matė realų kandidatų į prezidentus varžymąsi.

„Žinoma, buvo užfiksuota tam tikrų atvejų, kai buvo naudojami administraciniai ištekliai, kai kurie kandidatai naudojosi žiniasklaida savo kampanijai nušviesti“, – sakė D. Rosatis, ir pridūrė, kad nemažą įtaką taip pat daro kibernetinių atakų veiksnys.