Estijos gyventojai išreiškė pasipiktinimą vyriausybės politika. Nuo trečiadienio vykstantis streikas paralyžiavo Taliną. Nekursavo viešasis transportas, neveikė mokyklos, žmonės plūdo į gatves.

Sostinė paralyžiuota

Per krizę Estijos visuomenė gan ramiai reagavo į vyriausybės politiką. O reformos buvo skausmingos. Biudžetinių įstaigų darbuotojams apkarpyti atlyginimai, sumažinti biurokratinis aparatas, padidinti mokesčiai.

Tačiau šią savaitę kantrybės taurė, regis, persipildė. Akstinas protestuoti buvo vyriausybės pateiktos parlamentui svarstyti darbo įstatymų pataisos, pagal kurias darbuotojų atleidimo procedūra taptų paprastesnė.

Taip pat mokytojai pareikalavo darbo užmokesčius padidinti 20 proc.

Visuotinis protestas

Ketvirtadienį prie mokytojų prisijungė ir transporto sektoriaus darbuotojai. Neiti į darbą nutarė ir Talino autobusų, troleibusų bei tramvajų darbuotojai. Iš ryto Estijos sostinėje nevažinėjo troleibusai ir kursavo tik 25 proc. tramvajų.

Žmonėms į darbą teko važiuoti automobiliais arba taksi.

Galiausiai streikuotojus parėmė dvi Estijos geležinkelių bendrovės.

Darbą nutraukė bendrovės vagonų tikrintojai, sąstatų formuotojai, traukinių įgulos ir geležinkelio operatoriai Narvoje, taip pat traukinių įgulos ir operatoriai Tapoje.

Geležinkelių bendrovės „Edelaraudtee“ darbuotojai prie streiko prisidėjo vakar ryte.

Tiesa, geležinkelių profsąjungos atstovai piktinosi, kad darbdaviai spaudė darbuotojus nepalaikyti streiko.

„Darbdaviai taikė labai griežtas priemones, o daugelio streikininkų bendradarbiai buvo pakeisti tais, kurie buvo įtikinti ateiti dirbti laisvadienį“, – sakė streikininkų lyderis Olegas Čiubarovas.

Jis pridūrė, kad profsąjunga surinko informaciją apie darbdavių padarytus pažeidimus.

Streike iš viso dalyvavo apie 16 tūkst. švietimo sistemos darbuotojų, nuo mokytojų iki vaikų darželių auklėtojų.

Trečiadienį apie 4 tūkst. mokytojų dalyvavo protesto mitinge centrinėje sostinės aikštėje. Palaikyti mokytojų atėjo medicinos darbuotojų ir eilinių miestiečių.

Taline nuo trečiadienio veikė tik viena mokykla – Vanalinos gimnazija suaugusiesiems ir vienas vaikų darželis – 1-asis vaikų darželis-mokykla.

Kaip pranešė Talino švietimo departamento vedėjas Andresas Pajula, dauguma tėvų negalėjo palikti savo vaikų darželiuose, nors juose ir veikė budinčios grupės.

Kvepia politika?

Švietimo ir mokslo ministras Jaakas Aaviksoo pareiškė, kad ministerija numato minimalųjį darbo užmokestį padidinti 15,1 proc., iki 700 eurų (2417 litų) per mėnesį, nuo 2013 m. sausio 1 d.

Tačiau premjeras Andrusas Ansipas nebuvo linksmai nusiteikęs.

Duodamas interviu dienraščiui „Postimees“ jis tvirtino, kad nemažai žmonių prisijungė prie protesto nesuprasdami jo prasmės.

„Aš matau dvi šalis. Visų pirma, mokytojus ir jų problemą dėl darbo užmokesčio. Tai suprantama. Aišku ir tai, kad mokytojai nori garsiai, per streiką, pareikšti, kokia jų problema. Antroji šalis – tai įvairūs politiniai reikalavimai, kurie neturi nieko bendra su mokytojų darbo užmokesčiu“, – sakė A.Ansipas.

Jis pridūrė, kad išlaidos švietimui nebus padidintos, paėmus lėšų iš pensininkų, gelbėtojų, policininkų ar socialinių darbuotojų.

Premjeras pripažino, kad be švietimo reformos mokytojų atlyginimus padidinti bus sudėtinga.

„Palyginti su 1995 m., vaikų skaičius mokyklose sumažėjo trečdaliu, sumažėjo mokyklų, o mokytojų liko tiek pat. Jau daug metų išlaidos mokyklų sistemai “surydavo„ mokytojų darbo užmokestį. Dabar reikia nedelsiant įvykdyti reformą, kad pinigus, kurie išleidžiami mokyklų sistemai išlaikyti iš mokytojų kišenės, gautų patys mokytojai“, – sakė A.Ansipas.