„Spaudimas vėl didėja. Mums tikrai reikia bent kažkokios pažangos. Vasara baigėsi, taigi laikas kibti į darbus“, – pareiškė devyniolikos euro zonos finansų ministrų grupei vadovaujantis pareigūnas.

Graikija privalo įgyvendinti kreditoriams pažadėtas ekonomines reformas, kad galėtų gauti paskolų išmokas ir, kas dar svarbiau, vėliau šiais metais galėtų pradėti derybas dėl skolų sumažinimo.

Kad gautų naujausią 2,8 mlrd. eurų išmoką, šalis turi įvykdyti 15 sąlygų, įskaitant reformų energetikos sektoriuje įgyvendinimą.

Tačiau stebėtojai abejoja, kad šaliai pavyks tai padaryti iki rugsėjo 15 dienos termino. Ir, nors euro zonos finansų ministrams galimas to termino pratęsimas rūpesčių nekelia, yra tam tikros ribos – šių pinigų Atėnams reikia vėliausiai iki spalio pradžios.

Penktadienį Slovakijos sostinėje susitinkantys euro zonos finansų ministrai ketina įvertinti Graikijos padarytą pažangą.

Pasak ES šiuo metu pirmininkaujančios Slovakijos finansų ministro Peterio Kazimiro, Atėnų darbas dar nebaigtas.

Svarsto apie pagalbos sustabdymą

Europos Sąjungos finansų ministrai penktadienį svarsto, ar dar kartą sustabdyti finansinę pagalbą Graikijai, šaliai nevykdant visų įsipareigojimų pertvarkyti savo ekonomiką.

Nors Graikija padarė pažangą pertvarkydama savo ekonomiką, jos plėtrą labai apsunkina didelės skolos, o Atėnai, pasak ekspertų, neturi realių galimybių jas išmokėti. Europos Komisijos duomenimis, valstybės skola šiais metais turėtų dar paaugti ir sudaryti 182,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

Susitikime, pasak ministro, taip pat bus kalbama apie Ispaniją ir Portugaliją, anksčiau šiais metais vos išvengusias baudų dėl biudžeto deficito reikalavimų nesilaikymo. Tačiau P. Kazimiras leido suprasti, kad ministrai ne itin nerimauja, jog šių šalių pastangos pagerinti ekonominius rodiklius gali subliūkšti.

Ispanijai gali nepavykti pateikti savo biudžeto plano projektą iki spalio 15 dienos, šalies partijoms vis nesugebant suformuoti naujos vyriausybės, o dabartinis kabinetas gali būti nepajėgus paruošti realų biudžeto planą. Kaip bebūtų, ES pareigūnai ruošiasi vėlavimams.

Bratislavos susitikimo darbotvarkėje taip pat numatyti ES mokesčių politikos klausimai.

Esant labai silpnam ES ekonomikos augimui, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paragino 19 euro zonos šalių vyriausybes daugiau prisidėti prie ekonominių rodiklių gerinimo.

Tačiau P. Kazimiro žodžiai, kad „ateitis yra šviesi“, vis tik nuskambėjo optimistiškai.