Prancūzijai jau greitai uždraus dėvėti burkas, tuo pačiu keliu žengia Ispanija ir Italija. Bet Vokietijos žurnalas "Der Spiegel" klausia, ar tokiais draudimais Europa tinkamai sprendžia kultūrinį konfliktą?

Bijo dėl tapatybės

Daugelis mano, kad tie, kurie slepia savo veidą, atmeta vakarietiškas vertybes ir nenori integruotis į visuomenę, kurioje gyvena. Blogiausia, kad jie neva prieštarauja bene labiausiai Europoje vertinamai prigimtinei teisei – pagarbai žmogui.

Gyvenimas Prancūzijoje vyksta atviru veidu – toks yra Prancūzijos teisingumo ministrės Michèle Alliot-Marie šūkis. Jam pritaria milžiniškas feminisčių, kairiųjų ir konservatorių aljansas, kuris baiminasi dėl Europos krikščioniškosios tapatybės. Jiems atrodo, kad toleruodamas visą kūną dengiančius drabužius Senasis žemynas pasiduoda islamo fundamentalizmui.

"Pew Research Center's Global Attitudes Project" apklausa parodė, kad dauguma prancūzų, vokiečių, ispanų ir britų palaiko draudimą dėvėti burkas. O didžioji dalis amerikiečių tokiam draudimui nepritaria.

Grės baudos ir kalėjimas

Ar piliečių dauguma turi neatimamą teisę matyti kitų piliečių veidus? Ar žmonės privalo dalyvauti visuomenės gyvenime? Šie klausimai yra verti didelių diskusijų. Tačiau politikai kalba apie visai ką kitka: apie padidėsiantį avaringumą, nes burkos kliudo vairuoti, ir pavojų sveikatai, nes į organizmą nepatenka užtektinai deguonies. Tačiau viskas vis tiek susiveda į viena: burkų draudimas yra greitas atsakymas į fundamentalizmo baimę.

Beveik prieš dvi savaites Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja – žemesnieji parlamento rūmai – pritarė įstatymui, draudžiančiam slėpti veidą viešose vietose. Jame nėra žodžių "nikabas", "hidžabas" arba "burka", bet jis akivaizdžiai nutaikytas į mažiau nei 2 tūkst. Prancūzijoje gyvenančių musulmonių, nešiojančių burkas. Prieš įstatymą balsavo tik vienas Nacionalinės Asamblėjos deputatas, nors vyriausybei patarinėjanti Valstybės taryba buvo pareiškusi abejonių, ar toks draudimas atitinka šalies konstituciją.

Ateityje asmuo, atėjęs į parduotuvę vilkėdamas burką, bus baudžiamas 150 eurų (520 litų) bauda ir verčiamas lankyti Prancūzijos pilietybės kursus. Vyrui, kuris verčia moterį slėpti veidą po čadra, grės dar didesnė bausmė – 30 tūkst. eurų (100 tūkst. litų) bauda ir metai kalėjimo.

Kad įstatymas įsigaliotų, jam dar turi pritarti aukštesnieji parlamento rūmai – Senatas – ir Konstitucinė Taryba, kurios funkcija yra saugoti pamatinius Prancūzijos konstitucijos principus. Paskui bus šešerių metų pereinamasis laikotarpis, kai nešiojančius burkas bus bandoma įtikinti savo noru atidengti veidus.

Ar musulmonai nešioja burkas dėl mados, politinių ar religinių motyvų, ar jie yra verčiami tai daryti, ar šitaip savanoriškai demonstruoja tvirtą tikėjimą ir savo tapatybę – apie tai beveik nediskutuojama. Mažai kas mini ir faktą, kad ketvirtadalis nešiojančių burkas yra prancūzės, perėjusios į islamą. Vadinasi, tai yra ne vien integracijos problema.

Diskusijos vyksta visur

Prancūzija nėra vienintelė valstybė, draudžianti dėvėti burkas. Kitose Europos šalyse yra panašių įstatymų, arba jie yra rengiami. Belgijos parlamentas praėjusį balandį uždraudė dėvėti veidą dengiančius drabužius autobusuose, parduotuvėse ir gatvėse. Už tai vieningai balsavo tiek valonai, tiek flamandai, tiek kairieji, tiek dešinieji. Tačiau dėl kalbos ir tapatybės šios etninės ir politinės grupės susitarti niekaip nesugeba.

Ispanijoje, kai Senatas balsavo prieš kelias savaites, valstybė buvo įpareigota parengti burkų draudimo įstatymą ir pateikti jį parlamentui. Devyniuose Katalonijos miestuose, įskaitant Barseloną, toks draudimas jau galioja.

Nyderlandų dešiniosios pakraipos populistas Geertas Wildersas per rinkimų kampaniją siūlė uždrausti burkas ir mečetes. Šveicarijos Argau kantonas paragino uždrausti dėvėti veidą dengiančius drabužius visoje šalyje. Tą patį visos šalies mastu bandė padaryti Viršutinės Austrijos regiono Austrijos laisvės partija, bet nesėkmingai.

Netgi tolimojoje Australijoje apiplėšimas, kurį įvykdė burką vilkėdamas vyras, įžiebė diskusijas dėl tokių drabužių draudimo. Kanados Kvebeko provincijos vyriausybė pasiūlė priimti įstatymą, draudžiantį dėvėti burkas viešose institucijose.

Beje, drabužių dėvėjimą riboja ir pačios arabų šalys. Turkijos mokyklose, universitetuose ir viešose įstaigose draudžiama nešioti skaras. Tuniso valstybės tarnautojai negali dėvėti nikabų. Egipte vyriausiasis musulmonų dvasininkas pernai uždraudė uždengti veidą Kairo Al Azaro universiteto studentams ir dėstytojams.

Pirmoji bauda

Bene pirmoji bauda už burkos dėvėjimą Europoje buvo skirta Šiaurės Italijos Novaros mieste. 26 metų imigrantė iš Tuniso Amel Marmouri prieš du mėnesius atėjo į pašto skyrių užsidengusi veidą. Išėjusi moteris sutiko du karabinierius, kurie pareikalavo nusiimti burką. Ji atsisakė ir už tai gavo 500 eurų (1700 litų) baudą. A.Marmouri supyko ir pareiškė, kad ji daugiau niekada neišeis iš namų.

A.Marmouri pažeidė 1975 m. antiteroristinio įstatymo nuostatą, draudžiančią vyrams ir moterims viešose vietose slėpti veidą. Praėjusį sausį Navaros meras, remdamasis šiuo įstatymu, uždraudė mieste dėvėti burkas. Tokie pat draudimai galioja Komo, Bergamo, Montegroto ir dar keliuose Italijos regionuose. Netrukus draudimas gali įsigalioti visoje šalyje.