Socialistai nesugebėjo pasiūlyti rimtos alternatyvos. Tokią išvadą, paaiškėjus rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rezultatams, skelbia politologai.

Nubaudė kairiuosius

Europos kairiųjų politinėms jėgoms nepavyko išnaudoti ekonomikos rececijos suteikto pranašumo. EP rinkimai kairiesiems tapo vadinamuoju juoduoju sekmadieniu. Jie patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Kai kuriose šalyse rinkėjai išreiškė pasitikėjimą valdžioje esančiais konservatoriais, pavyzdžiui, Vokietijoje, o kai kur nubaudė valdančiąją kairę. Ypač skaudus smūgis suduotas valdantiesiems Didžiosios Britanijos leiboristams ir šalies premjerui Gordonui Brownui.

"Tai liūdnas vakaras visai Europos socialdemokratijai. Mes labai nusivylę, mums tai vakaras, paženklintas kartėlio", – sakė Socialistų frakcijos EP vadovas vokietis Martinas Schulzas. Kairiosios partijos vylėsi, kad visuomenės nerimas dėl ekonomikos krizės, kuri sparčiai didina nedarbo lygį, padės jiems laimėti rinkimus.

Kairiosios partijos pergalę iškovojo tik Graikijoje ir Danijoje, kuriose jos yra opozicijoje, bei Slovakijoje.

Vietų gavo ir radikalai

Nesėkmė, kurią kairiosios partijos patyrė per keturias dienas trukusį rinkimų maratoną, buvo didesnė, nei prieš balsavimą leido prognozuoti viešosios nuomonės apklausos. Šiek tiek savo pozicijas sustiprino centro dešiniųjų politinės partijos. Nors Italijos centro dešiniųjų lyderis premjeras Silvio Berlusconi pripažino, jog tikėjosi geresnio rezultato.

Rinkimuose dalyvavo maždaug 43 proc. iš daugiau kaip 370 mln. rinkėjų. Tai šiek tiek mažiau, nei buvo per rinkimus prieš penkerius metus. Kaip tvirtina politologai, rinkėjų pasyvumas nulėmė, kad į EP pateko radikaliosios jėgos.

Pirmą kartą savo atstovus EP turės kraštutinių dešiniųjų Britų nacionalinė partija (BNP). Ji laimėjo dvi vietas. Keletą mandatų gaus ir Nyderlandų populisto Geerto Wilderso, kuris pagarsėjo žodinėmis atakomis prieš musulmonus, kraštutinių dešiniųjų partija "Už laisvę". Ji rinkimuose užėmė antrą vietą – surinko 17 proc. balsų.

"Ne metas nusiraminti"

Austrijoje itin gerai pasirodė euroskeptikų stovyklos lyderio Hanso Peterio Martino sąrašas. 10 proc. balsų surinko Suomijos nacionalistinė euroskeptiška partija "Tikrieji suomiai".

Briuselio laisvojo universiteto Europos studijų institutui vadovaujantis Mario Telo sakė, kad tokių rezultatų ir reikėjo tikėtis. Anot politologo, kairieji tik kaltino dešiniuosius, būtent todėl dauguma rinkėjų arba parėmė valdančiąsias partijas, arba balsavo už radikalus.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso atkreipė dėmesį į kitą šių rinkimų problemą. "Rinkėjų aktyvumas, palyginti su 2004-ųjų rinkimais, rodo, jog dabar ne metas nusiraminti", – sakė jis. Kaip manoma, dešiniųjų pergalė sustiprino jo pozicijas ir gali suteikti jam šansą antrą kadenciją vadovauti Europos vyriausybe vadinamai institucijai.

Kaimynai buvo aktyvesni

Netikėtai gerai rinkimuose pasirodė Latvija. Čia rinkėjų aktyvumas siekė beveik 53 proc. Nepaisydami sunkios krizės, rinkėjai balsavo už dešiniosios pakraipos Piliečių sąjungą, kuriai vadovauja buvusi ES komisarė Sandra Kalnietė. Piliečių sąjunga, kurią pernai įkūrė S.Kalnietė, į vyriausybę atėjo tik kovą, kai žlugus Ivaro Guodmanio vyriausybei buvo suformuota nauja Valdžio Dombrovskio vadovaujama koalicija.

Tiesa, vietą EP gavo ir prieštaringai vertinamas buvęs sovietų laikų lyderis Alfredas Rubikas. Jis buvo Latvijos lyderis prieš jai atsiskiriant nuo tuometės Sovietų Sąjungos 1991-aisiais, o atgavus šalies nepriklausomybę trejus metus kalėjo už bandymą nuversti demokratinę vyriausybę.

Deputato mandato Latvijoje siekė ir Medininkų žudynėmis kaltinamas Konstantinas Michailovas (anksčiau – Nikulinas). Tačiau kaltinamas dalyvavęs Lietuvos pareigūnų Medininkų muitinės poste žudynėse 1991 m. liepos 31 d. vyras išrinktas nebuvo.