Atvykęs į Lietuvą, kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus perspėjo, kad teisės ir demokratijos principus paminančios ES šalys gali sulaukti finansinių sankcijų.

Vokietijos politikas išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai savo prioritetais įvardijo griežtą sienų kontrolę, ekonomikos augimo skatinimą ir aukštesnių socialinių standartų kūrimą.

– Jei tapsite Europos Komisijos pirmininku, kuriose srityse skatinsite ES integraciją?

– Man politika prasideda nuo įsiklausymo, ką sako žmonės. Visoje Europoje įsitikinau, kad žmonės užduoda kelis pagrindinius klausimus.

Pirmasis tebėra apie migraciją – žmonės nori žinoti, kad valdome savo sieną. Būtent todėl noriu pažadėti, jog valstybė, o ne kontrabandininkai spręs, kas atvyksta į Europą. Kalbant labai konkrečiai – nepriimtina, kad reikėtų laukti iki 2027 metų, kol (ES pasienio tarnyba) „Frontex“ gaus 10 tūkst. pareigūnų. Turime tai paspartinti, turim tai padaryti iki 2022 metų. Tai yra realu.

Antras svarbus klausimas – gyvenimo kokybė, ekonomikos plėtra. Noriu duoti pažadą, kad uoliai dirbsime dėl Europos, kurioje niekas nebus priverstas palikti savo tėvynės vien dėl ekonominių priežasčių, kad gautų geresnį atlyginimą, kad gautų darbo. Tai yra Lietuvos ir daugelio šalių problema, dėl kurios žmonėms tenka palikti savo tėvynę. Štai kodėl esu prisirišęs prie regionų politikos, prie žemės ūkio politikos – kad duotume pinigų regionams, kuriuos vis dar reikia vystyti. Turime investuoti į stiprią ekonomiką Europos Sąjungoje; yra daug sričių, kurias galėtume pridėti.

– Kaip tą darysite? Kokius turite instrumentus, kad atotrūkis tarp algų Lietuvoje ir Vokietijoje mažėtų sparčiau?

– Žinoma, visų pirma yra bendrųjų priemonių, nes tolesnių penkerių metų ekonominė perspektyva, sakyčiau, mums yra apniukusi, turint galvoje pasaulio ekonomikos padėtį, prekybos ginčus su Amerika, taip pat „Brexit'ą“. Tikrumo dėl ekonomikos plėtros nebėra. Štai kodėl Europos liaudies partija visų pirma žada būti partija, kuriančia ekonomikos augimą, ir mes tai darysime.

Konkrečiai kalbant, mums reikia stiprinti bendrąją rinką. Dar nėra visiškai bendros rinkos, ypač paslaugų, energetikos sąjungos ir panašiose srityse.

Antras dalykas – pasisakome už prekybą. Socialistai ir kiti populistai nėra itin palankūs prekybai, o mes pasisakome už prekybą. Manau, kad Europai būtina palaikyti gerus ryšius su kitais pasauliniu lygiu, kad paskatintume augimą.

Trečiasis elementas – mokslo tyrimai ir ateities technologijos. Pateiksiu konkretų pavyzdį apie tyrimus. Manau, kad mūsų kuriamas naujasis Europos superkompiuteris neturėtų būti vėl įrengtas kurioje nors iš ES senųjų narių. Jis turėtų būti įrengtas vienoje iš naujųjų ES narių, kad tokios šalys kaip Baltijos valstybės, Lenkija ar Rumunija suprastų, jog į moderniąsias technologijas investuojame ne tik Europos senosiose narėse.

– Vilniuje buvote susitikęs ir su Lietuvos verslo lyderiais. Kai kurie iš jų skeptiškai vertina socialinių standartų kūrimą ir teigia, kad svarstomas vadinamasis „mobilumo paketas“ išstumtų Vidurio ir Rytų Europos vežėjus iš rinkos, o dėl to laimėtų Vakarų europiečiai, išgalintys mokėti didesnes algas. Juos remia ir Lietuvos vyriausybė. Koks jūsų atsakymas?

– Man patinka konkurencija. Konkurencija mums visiems suteikia mažesnes kainas, taip pat gerą produktų kokybę, nes galime rinktis. Tai tinka ir paslaugoms.

ES pagrįsta socialine rinkos ekonomika. Štai kodėl visi kartu turime pasiekti bendrą supratimą, kokie yra ES socialinio minimumo standartai. Yra poreikis diskutuoti šiuo klausimu. Žmonės neturi vertinti Europos kaip sąjungos, apimančios vien pinigus, verslą, bankus, finansines institucijas, eurą ar kokius nors kitus dalykus. Tai yra dalis Europos, bet ne jos esmė.

Kita vertus, dalis mobilumo paketo riboja transporto įmonių, įskaitant Lietuvos, galimybes, teikti paslaugas visoje Europoje. Taigi manau, kad dabartinis tekstas gali būti pagerintas. Dabar vyksta pirmasis skaitymas, Europos Parlamentas vėl turės balsuoti po rinkimų. Sieksiu geros pusiausvyros tarp laisvos rinkos įmonėms ir minimalios socialinės apsaugos dirbantiems šiame sektoriuje.

– Kiek teko girdėti, verslininkai susitikime su jumis taip pat iškėlė sankcijų Rusijai klausimą. Kai kurie verslo atstovai sako, kad nėra pagrindo sieti sankcijų su Rusijos pasitraukimu iš Krymo, nes artimoje ateityje tai nerealistiška. Iš kitos pusės, Lietuvos vyriausybė, priešingai, ragina griežtinti sankcijas Rusijai dėl jos sprendimo palengvinti pasų išdavimą Kijevo nekontroliuojamose Rytų Ukrainos rajonuose gyvenantiems žmonėms. Kokia jūsų pozicija?

– Rusija agresyviai elgiasi Europos Sąjungos atžvilgiu; jie suinteresuoti, kad ES būtų susiskaldžiusi, nesutarianti. Štai kodėl turime suvienyti jėgas, privalome laikytis kartu ir aiškiai pareikšti, kad tokio agresyvaus elgesio nepriimsime – tokių prieš tarptautinę teisę nukreiptų veiksmų, kokius matome Sirijoje, kokius matėme Ukrainoje, kokius matėme per melagingų naujienų atakas prieš Europos Sąjungą ar Ameriką. Tai nepriimtina.

Ukrainoje susitikau su žmonėmis, turinčiais tokių pačių troškimų ir lūkesčių dėl ateities, kokių prieš 30 metų turėjo žmonės čia, Lietuvoje. Jie nori gyventi demokratijoje – valstybėje, turinčioje nepriklausomus teismus ir panašius dalykus. Turint omenyje, kad jauni žmonės Ukrainoje nori gyventi kaip mes gyvename mūsų dienomis, Europa turi toliau juos palaikyti. Tai mums neginčytina. Net jeigu ekonominiu požiūriu mums tai nebus lengva, su tuo susijusi politinė plotmė – idėja, kad turime ginti savo principus, mūsų įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti visuomenė – yra daug svarbiau negu ekonomika.

Štai kodėl neturiu gerų naujienų verslo sektoriui. Privalau pasakyti, kad kol Rusija negrįš prie protingo elgesio, turime toliau laikytis sankcijų.

– Neseniai pareiškėte, kad Turkija negali tapti ES nare. O kaip dėl Ukrainos?

– Tolesnius penkerius metus mus reikalinga bendra diskusija, kad būtų aptarta, kur bus Europos Sąjungos galutinės ribos, kokia bus jos galutinį sudėtis, kas priklauso Europai ir kas jai nepriklauso. Ir, aišku, manau, kad Turkija yra geras pavyzdys, nes su ja jau vedėme derybas. Pažadėjau, kad tapęs Komisijos pirmininku sustabdysiu derybas dėl plėtros, nes nemanau, kad Turkija gali tapti ES nare.

Na, o kalbant apie Ukrainą, manau, geografiniu požiūriu yra akivaizdu, kad Ukraina yra Europos žemyno dalis. Visi žino, kad dar reikia nueiti ilgą kelią, bet turi būti europinė perspektyva šalių rytuose atžvilgiu. Kita vertus, tai yra labai ilgos trukmės projektas. Noriu aiškiai pabrėžti, kad turime būti pasiruošę tolesnius penkerius metus investuoti į ryšius, ypač vizų režimo liberalizavimo klausimu. Asociacijos sutartis su Ukraina jau veikia, nes sustiprinome jos ekonomikos padėtį – ir aš norėčiau tai tęsti.

Kad būtų aiškiau, narystė nėra šiandienos klausimas, bet jos turi europinę perspektyvą.

– Ar Rusijos sprendimas laisviau išduoti pasus Kijevo vyriausybės nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose vertas naujų ES sankcijų?

– Manau, turime įvertinti konkretų pasiūlymą, nes jie jau kontroliuoja šią teritoriją, jie ten gali daryti ką panorėję. Taigi, mums reikia įvertinti, koks bus konkretus poveikis. Apskritai esu nusiteikęs, kad ES būtų pasiruošusi prireikus dar labiau sugriežtinti sankcijas, nes turime parodyti ryžtą ginti principus.

– Vadovaujant prezidentei D. Grybauskaitei, Lietuva siekė, kad Rusija būtų izoliuota ir taip nubausta už intervenciją Ukrainoje. Daug kitų ES šalių laikosi kito požiūrio, įskaitant ir Estiją, kurios prezidentė neseniai susitiko su Vladimiru Putinu. Jūsų nuomone, kuris kelias teisingesnis – izoliacijos ar įtraukimo?

– Atvirumas yra visų svarbiausia – aiškiai ir atvirai kalbėti, kas vyksta ir ko nepageidaujame. Rusijai Europos Sąjunga daug labiau reikalingesnė negu mums – Rusija. Reikėtų naudoti šį svertą ginant mūsų interesus ir vertybes. Man patinka, kai labai atvirai ir aiškiai kalbama, kas ten dedasi.

Kita vertus, akivaizdu, jog turime naudotis visais bendravimo kanalais, kad būtų tęsiamas dialogas. Su visais turime kalbėtis pasauliniu lygiu, nes kiekvienas atsakingas, kaip vystysis padėtis. Tačiau būtina kalbėti sąžiningai, atvirai ir aiškiai.

– Dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Junckeris yra ne kartą kalbėjęs apie bendros ekonominės zonos nuo Lisabonos iki Vladivastoko viziją. Ar kartosite šiuos pareiškimus?

– Tai didi svajonė, bet šiuo metu neįsivaizduojama ir nereali. Šis vaizdinys, ši idėja taip pat suteikia aiškų supratimą – ir aš palaikyčiau idėją, kad Europa galėtų būti pasiruošusi bendradarbiauti su Rusija, tai neabejotina. Mes niekada neketinome didinti įtampos ar daryti kažką panašaus. Visada rodėme esantys pasiruošę bendradarbiauti, ir tai visiškai aiškiai išplaukia iš Jeano-Claude'o žodžių – bet tam mums reikalinga partnerė. Šiuo metu Rusija nėra partnerė.

– Jūsų susitikimas su prezidente D. Grybauskaite užtruko dukart ilgiau nei planuota. Greitai baigiasi jos kadencija. Ar ji būtų gera kandidatė tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke?

– Dabartinė Lietuvos prezidentė yra Europos lygiu labai gerbiama politikė. Ji gerai išmano, kaip veikia Europa. Ji turi daug žinių ir yra labai patyrusi, todėl manau, kad tai jai tai suteikia labai gerą įvertinimą Europos lygiu – ir tai gerai jūsų šaliai, Lietuvai.

– Ar matote ją kaip kandidatę tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke?

– Visus klausimus apie kandidatus aptarsime po rinkimų. Pirmiausiai turi nuspręsti žmonės.

– Ar tokią galimybę paminėjote šio ryto (ketvirtadienio) susitikime?

– Aš niekada nekalbėsiu apie vidinius pasitarimus.

– Norėčiau pereiti prie ES biudžeto. Ar palaikytumėte idėją bausti valstybes nares ir joms sumažinti ES finansavimą, jei ES institucijos nustatytų, kad jos pažeidžia teisės viršenybės principus?

– Kai kalbame apie teisinę valstybę, kalbame apie Europos pamatus. Nes Europos Sąjunga visų pirma yra ne ekonomikos zona, o vertybių sąjunga. Įstatymų viršenybė, žiniasklaidos laisvė, kova su korupcija yra mūsų šiuolaikiškų visuomenių pagrindai. Ir visi europiečiai – lietuviai, austrai ar prancūzai – tikisi, kad šie principai bus gerbiami ir saugomi.

Šios vertybės nepriklauso politinių idėjų sričiai – jos yra aukščiau politikos. Ir aišku, kad turime daugiau daryti, siekdami jas apsaugoti. Dabartinė procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį negalėjo užkirsti kelio pastariesiems įvykiams Lenkijoje, Vengrijoje arba Rumunijoje. Štai kodėl siūlau patobulinti teisinės valstybės mechanizmą, padaryti jį labiau nepriklausomą ir veiksmingesnį. Tapęs Komisijos pirmininku įkurčiau ekspertų komitetą, sudarytą iš buvusių teisėjų, ir pavesčiau jiems teikti metines ataskaitas apie visas Bendrijos nares, o ne tik rytų europiečius. Turime šiuos klausimus atsieti nuo politikos ir pagaliau leisti spręsti ekspertams bei teisėjams. Sutinku su idėja, kad vykdant tokias procedūras nuobaudos būtų susietos su europiniais fondais.

Manau, visiems europiečiams, visiems lietuviams nepriimtina, kad šalys gauna mokesčių mokėtojų pinigų iš ES biudžeto, jeigu jos nesilaiko šių pagrindinių mūsų visuomenės idėjų, tokių kaip kova su korupcija, teismų nepriklausomybė ir žiniasklaidos laisvė. Svarbiausia – ne nubausti, o apsaugoti šiuos principus, ir mano nuostata šiuo klausimu bus labai, labai griežta.

– O ar sutiktumėte su nuomone, kad tokios bausmės padidintų riziką, jog išaugtų euroskepticizmas tokiose šalyse kaip Lenkija ir Vengrija?

– Ne. Nes matau daug demonstracijų Lenkijos gatvėse, kur žmonės iš tikrųjų prašo stiprios Europos Sąjungos, ginančios savo principus.

– Pabaigai norėčiau paklausti apie jūsų asmenybę. Apklausos rodo, kad net gimtojoje Vokietijoje nemažai žmonių nepažįsta jūsų. Esu girdėjęs, kad jums svarbi Bažnyčia. Kaip pats pristatytumėte savo kaip asmenį?

– Tiesa, kad Europos politikai nėra itin žinomi, bet galėčiau pasakyti, kad esu žinomesnis negu Jose Manuel Barroso, kai šis tapo Komisijos pirmininku. Taigi, manau, einame teisingu keliu. Mano partija surengė suvažiavimą Helsinkyje, kur demokratiniu procesu išsirinkome kandidatą.

Kalbant apie mano asmenybę, man svarbiausia turėti šaknis, jausti, kad kažkur Europoje yra mano namai. Nesame Briuselio atstovai. Mano namai – Bavarija, mano gimtasis regionas. Savo bendruomenėje lankydavau katalikų pamaldas, ir kalbuosi su tenykščiais ūkininkais, slaugytojomis, savo draugais.

Manau, politikams itin svarbu turėti šaknis įprastame gyvenime, tarp Europos Sąjungos piliečių, suprasti, kokių problemų ten esama. Taigi, mano nuostata – išlaikyti savo šaknis, įsiklausyti žmonių.

Noriu daug keliauti, noriu dažnai lankytis Lietuvoje, kalbėtis su vietos ūkininkais, verslo bendruomene, atsižvelgti į nuogąstavimus dėl branduolinės jėgainės Baltarusijoje. Būdami Europos politikai turime būti artimi žmonėms. Ir esu krikščionis demokratas. Esu tikintis katalikas, bet tai veikiau privatus dalykas.

– Ačiū už interviu.