„Tame, ką mums pateikė Italijos vyriausybė, matome riziką, kad šalis nusiris į nestabilumą“, – per spaudos konferenciją pareiškė Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.
„Darome išvadą, kad, atsižvelgiant į [Italijos] skolas, yra pagrįsta pradėti perviršinio deficito procedūrą“, – pridūrė Komisijos atstovas, turėdamas omenyje oficialų Europos Sąjungos (ES) procesą, kuriuo siekiama bausti valstybes nares už per dideles valstybės išlaidas.
Ši išvada nebuvo netikėta, nes Komisija praėjusį mėnesį jau buvo atmetusi Italijos kitų metų biudžeto projektą, nors tokį sprendimą jai buvo tekę priimti pirmą kartą ES istorijoje.
Tačiau Italija atsisakė nusileisti Briuseliui ir sumažinti biudžeto išlaidas, kurias rengiasi kitąmet gerokai padidinti.
Naujosios Italijos vyriausybės parengtas biudžeto projektas prieštarauja ankstesnės vyriausybės ir Briuselio susitarimams dėl išlaidų mažinimo ir jame numatoma nemažai išlaidas didinančių straipsnių, įskaitant pensijų didinimą.
Komisija trečiadienį pareiškė apgailestaujanti, kad Italija „taip nukrypsta“ nuo anksčiau įgyvendintų reformų ir „visų pirma nuo pensijų sistemos reformų“.
Dabar ES valstybės narės turės per dvi savaites nuspręsti, ar leisti Komisijai pradėti perviršinio deficito procedūrą – ne vieną mėnesį trunkantį procesą, kuriam pasibaigus gali būti skirtos baudos.
Komisijai pradėjus šią procedūrą, Roma turės galimybę derėtis ir atlikti būtinus pataisymus. Tačiau jeigu šios pastangos bus bevaisės, Briuselis Italijai galės nustatyti baudą, kuri gali sudaryti iki 0,2 proc. Italijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Europoje vyrauja nuomonė, kad populistinė Italijos dešiniųjų koalicija biudžeto klausimu greičiausiai nenusileis – bent iki kitų metų gegužę įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų, per kuriuos vyriausybė tikisi pasinaudoti ES priešiškų nuotaikų banga.
Koalicinė vyriausybė, kurią yra suformavę „Šiaurės lyga“ („Lega Nord“) ir prieš isteblišmentą nusistatęs Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S), tvirtina, kad jos parengtas biudžetas padės atgaivinti trečio pagal dydį euro zonos ūkio augimą ir sumažinti skolą.
„Ar ES laiškas jau atkeliavo? Taip pat laukiu Kalėdų Senelio, – pareiškė kraštutiniams dešiniesiems atstovaujantis ministro pirmininko pavaduotojas Matteo Salvini (Matėjus Salvinis) ir pridūrė: „Europos Sąjungai pateiksime kultūringą atsakymą.“
Dabar visų akys yra nukreiptos į rinkas, kurios gali daryti spaudimą Romai, kad ši nusileistų Briuseliui, ir net suskaidyti Italijos valdančiąją koaliciją.
Dešimties metų trukmės Italijos vyriausybės obligacijų ir tokios pat trukmės Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas, antradienio vakare siekęs 326 punktus, trečiadienį smuktelėjo iki 316 punktų.
Nuo gegužės mėnesio, kai Romoje prasidėjo derybos dėl koalicinės vyriausybės formavimo, šis skirtumas padidėjo daugiau kaip du kartus, tačiau jis yra mažesnis už maždaug 400 punktų dydį, kuris laikomas pavojingu, nors Italija su tuo nesutinka.
Savo biudžeto projekte Italijos vyriausybė yra numačiusi, kad biudžeto deficitas kitąmet sudarys 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto, nors ankstesnioji vyriausybė buvo užsibrėžusi siekti triskart mažesnio santykio. Roma taip pat prognozuoja, kad 2020 metais deficitas sumažės iki 2,1 proc. BVP.
Tačiau Briuselis numato, kad Italijos biudžeto deficitas kitąmet pasieks 2,9 proc. BVP, o 2020 metais padidės iki 3,1 proc. ir viršys ES nustatytą 3 proc. BVP deficito ribą.
Naujausi komentarai