Nors ir nepaskelbta išsamių detalių, šis susitarimas tikriausiai reiškia, kad Vašingtonas nevykdys savo grasinimo įvesti tarifus importuojamiems automobiliams, galinčius pakenkti gamintojams Vokietijoje.

Po ilgiau kaip dvi valandas Baltuosiuose rūmuose trukusių derybų J.-C. Junckeris ir D. Trumpas taip pat sakė, kad jie sieks „išspręsti“ klausimą dėl dabar Vašingtono taikomų muitų importuojamam plienui ir aliuminiui, užrūstinusių Amerikos sąjungininkes, įskaitant Europos Sąjungą.

„Norime toliau stiprinti šiuos prekybos ryšius visų Amerikos ir Europos piliečių labui“, – D. Trumpas pareiškė kalbėdamas Baltųjų rūmų rožyne.

Jis pridūrė, kad susitarė su J.-C. Junckeriu „pradėti naują fazę“ JAV ir ES santykiuose bei „dirbti kartu, siekiant nulinių tarifų, nulinių su tarifais nesusijusių kliūčių ir nulinių subsidijų ne automobilių pramonės prekėms“.

Be to, ES įsipareigojo leisti importuoti JAV sojas.

Norime toliau stiprinti šiuos prekybos ryšius visų Amerikos ir Europos piliečių labui.

„Buvau nusiteikęs šiandien sudaryti susitarimą. Ir mes šiandien sudarėme susitarimą“, – pareiškė J.-C. Junckeris. Jis pridūrė, kad remiasi prielaida, kad abi pusės „susilaikys“ nuo tolesnių tarifų įvedimo.

„Susitikimas buvo geras, konstruktyvus“, – sakė EK vadovas.

Atrodo, kad šio susitikimo rezultatai yra didelė pergalė D. Trumpui, tikinusiam savo šalininkus, kad jo konfrontacinė prekybos strategija duos vaisių.

Nors ES pareigūnai grasino tučtuojau įvesti atsakomuosius muitus amerikietiškiems automobiliams ir tvirtino nesiderėsiantys su Vašingtonu patirdami spaudimą, ko gera, jie nusprendė susitaikyti su ūmaus būdo JAV lyderiu.

„Sveikinu @JunckerEU, @realDonaldTrump: pasiektas proveržis, galintis užkirsti kelią prekybos karui ir išgelbėti milijonus darbo vietų! Puiki žinia pasaulio ekonomikai!“ – po derybų savo „Twitter“ paskyroje parašė Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris (Pėteris Altmajeris).

PPO reforma

D. Trumpas sakė, kad JAV ir ES taip pat sutarė bendromis pastangomis siekti reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), atsižvelgiant į jo skundus dėl Kinijos, taip pat dėl valstybinių įmonių elgesio.

Svarbias trečiadienio derybas paskatino surengti smarkiai išaugusi įtampa, kurią, be kita ko, dar pakurstė virtinė D. Trumpo žinučių socialiniame tinkle „Twitter“, smarkiai pliekiančių ES prekybos politiką. Briuselis savo ruožtu pagrasino imtis atsakomųjų priemonių dėl bet kokių naujų tarifų.  

D. Trumpas sulaukia vis griežtesnės kritikos, vartotojams, ūkininkams ir verslui pajutus pirmąsias atsakomųjų priemonių pasekmes. Šių priemonių buvo imtasi reaguojant į D. Trumpo sprendimą nustatyti muitus importuojamam plienui ir aliuminiui, taip pat importo muitą dešimčių milijardų dolerių vertės kiniškoms prekėms.

Briuselis davė atkirtį Vašingtono nustatytiems muitų tarifams plienui ir aliuminiui apmokestindamas virtinę amerikietiškų prekių – džinsus, viskį, motociklus, taip pat apelsinų sultis, ryžius ir kukurūzus.

Kanada, Meksika ir Kinija – pagrindiniai D. Trumpo prekybos politikos taikiniai – irgi ėmėsi atsakomųjų priemonių ir  apmokestino amerikietiškas prekes, be to, apskundė Vašingtoną PPO.

Jungtinės Valstijos tvirtina, kad atsakomosios priemonės yra „neteisėtos“. D. Trumpo administracija pripažino, kad jos daro žalą Amerikos ūkininkams. Antradienį ji paskelbė, jog skirs iki 12 mlrd. dolerių pagalbą ūkininkams, nukentėjusiems nuo prekybos tarifų. 

PPO vadovas Roberto Azevedo (Robertu Azevedu) trečiadienį sakė, kad viliasi „sustabdyti šią didėjančių prekybos suvaržymų tendenciją“.

Nauja PPO ataskaita rodo, kad pasaulio prekybos dalis, veikiama importą varžančių priemonių, gegužę padidėjo iki 84,5 mlrd. dolerių. Pernai spalį ji sudarė 79 mlrd. dolerių. Per tą laikotarpį buvo įvestos 75 naujos priemonės. 

„Judame neteisinga kryptimi ir, regis, didiname greitį. Ant kortos pastatyti augimas, darbo vietos ir atsigavimas“, – įspėjo R. Azevedo.