Ketvirtadienį Europos politinės bendrijos posėdyje prie Europos Sąjungos (ES) lyderių prisijungs ir kiti vadovai, nuo Jungtinės Karalystės iki Turkijos lyderių, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Darbotvarkėje Europos saugumo iššūkiai, tarp kurių svarbiausi – Rusijos invazija į Ukrainą, konfliktas Artimuosiuose Rytuose, migracija, pasaulinė prekyba ir ekonominis saugumas. Visi šie klausimai tampa svarbūs artėjančios antrosios D. Trumpo kadencijos akivaizdoje.

„Europiečiams iš tiesų po kaklu pakištas peilis, – sakė Jacques'o Delors'o instituto politologas Sebastienas Maillardas. – Rinkimų rezultatai verčia ES atsimerkti. Galbūt būtent tokiose situacijose iš tikrųjų gali kas nors įvykti.“

Baiminamasi, kad D. Trumpas gali pakenkti Europos saugumui ir nutraukti paramą Ukrainai, o kartu pradėti prekybos karą, nustatydamas didelius tarifus Europos prekėms.

Po ketvirtadienio derybų penktadienį vyks ES lyderių susitikimas. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama Europos ekonomikos pavojingo atsilikimo nuo pagrindinių varžovių – JAV ir Kinijos – rizikai. Apie šią problemą prabilta svarbioje buvusio Italijos lyderio Mario Draghi ataskaitoje.

Tačiau dar neaišku, ar žemyno lyderiai pasirengę susivienyti dėl bendrų prioritetų, pavyzdžiui, gyvybiškai reikalingų naujų gynybos ir ekonominių inovacijų finansavimo priemonių, kurios, kaip manoma, yra labai svarbios Europos suverenumui užtikrinti.

„Nemanau, kad jie tam iš tikrųjų ruošėsi, – sakė Guntramas Wolffas iš Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“. – Nėra iki galo aptarto plano, ką dabar daryti – ne tik ES, bet ir Prancūzijos ir Vokietijos lygmeniu.“

Vokietiją krečia nesutarimai, kurie sužlugdė kanclerio Olafo Scholzo koaliciją, o Prancūzijoje prezidentas Emmanuelis Macronas žengia į paskutinius savo prezidentavimo metus, prislėgtas užsitęsusios politinės krizės šalyje.

„Be šių dviejų asmenų kitiems bus labai sunku ką nors pasiekti“, – prognozuoja G. Wolffas.

„Padarykime Europą vėl didžią“

Pridėjus faktą, kad šią savaitę vyksiančius susitikimus rengs griežtai dešiniųjų pažiūrų Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas – D. Trumpo sąjungininkas, kuris entuziastingai džiaugėsi jo perrinkimu, kaip ir Turkijos Recepas Tayyipas Erdoganas – šansai Europai pateikti vieningą žinią Jungtinėms Valstijoms atrodo vis menkesni.

V. Orbanas, kuris yra vienas ryškiausių nacionalistiškai nusiteikusių ir D. Trumpui prijaučiančių Europos politikų, netgi sukūrė Vengrijos pirmininkavimo ES šūkį „Padarykime Europą vėl didžią“ (angl. Make Europe Great Again) – pagal D. Trumpo atitinkamą lozungą „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again, MAGA).

Ant popieriaus ketvirtadienį vyksianti lyderių vakarienė bus skirta transatlantinių santykių klausimui.

„Gali būti, kad tai bus paprastas sveikinimo pareiškimas, išreiškiant norą bendradarbiauti su naująja administracija“, – prognozavo Ianas Lesseris iš Vokietijos Marshallo fondo.

Be to, pasak jo, „Europos lyderiams bus labai sunku parengti nuoseklią reakciją“.

I. Lesseris mano, kad Budapešte lyderių nuomonės gerokai išsiskirs – galbūt tai bus būsimų Europos ir JAV santykių atspindys.

Nors JAV prezidentai „turės kalbėtis su Prancūzija ir Vokietija“, jis pažymėjo, kad D. Trumpas jaučiasi artimesnis V. Orbanui ar Slovakijos premjerui Robertui Fico (Robertui Ficui), kurie palaiko respublikono pažadą greitai užbaigti karą Ukrainoje, net jei tai reikštų Kyjivo nuolaidas.

I. Lesseris mano, kad atėjusi į valdžią naujoji D. Trumpo administracija turės „visas paskatas (...) labai glaudžiai bendradarbiauti su lyderiais, kurie, jų manymu, yra jiems palankūs, ir laikyti atokiau tuos, kurių jie nevertina taip pat“.