Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ketvirtadienį paskelbė atidėjusi Rusijos Federacijos stojimą į šį 34 nares turintį bloką.

EBPO, kuri yra svarbus pažangių demokratijų politikos forumas, nurodė „atidėjusi veiksmus, susijusius su (Rusijos) stojimo procesu“, tokį pageidavimą išreiškus 34-ioms organizacijos narėms.

EBPO narės taip pat sutarė, kad EBPO „turi patenkinti Ukrainos prašymą toliau stiprinti esamą EBPO ir Ukrainos bendradarbiavimą“, rašoma trumpame organizacijos pareiškime.

Jame pažymima, kad glaudesnis bendradarbiavimas su Ukraina leis šiai šaliai "pasinaudoti EBPO kompetencija sprendžiant viešosios politikos iššūkius, su kuriais ji susiduria“.

Rusija nuo 1992 m. bendradarbiavo su EBPO, o 1996 m. pateikė prašymą tapti šios organizacijos nare.

EBPO narės sutarė, kad 2007 m. būtų pradėtos derybos dėl Rusijos narystės organizacijoje.

Pagrindiniai EBPO tikslai − remti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti kitų šalių ekonomikos vystymuisi, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtojimo.

Europos Parlamentas nepripažins referendumo

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos parlamentas ragina Rusiją nedelsiant išvesti savo neteisėtai įvestą kariuomenę iš Ukrainos. Europarlamentarai smerkia Rusijos agresiją Kryme pažeidžiant tarptautinę teisę ir įspėja, kad tokie veiksmai kelia grėsmę ES saugumui. Jie pažymi, kad artėjantis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos yra neteisėtas, o tolesnis įprastas bendradarbiavimas su Rusijos parlamentu yra neįmanomas.

Europarlamentarai griežtai smerkia Rusijos agresiją ir invaziją Kryme, „kuris yra neatskiriama Ukrainos dalis ir kurio atitinkamą statusą yra pripažinusi Rusijos Federacija ir tarptautinė bendruomenė“. EP ragina „tuojau pat išvesti visas Ukrainos teritorijoje neteisėtai dislokuotas karines pajėgas“.

Rusijos deklaruojamas tikslas apsaugoti rusakalbius Krymo gyventojus yra visiškai nepagrįstas, nes jie nepatyrė ir nepatiria jokios diskriminacijos, pažymi EP nariai. Jie taip pat "smerkia oficialią Rusijos doktriną, pagal kurią Kremlius tvirtina turįs teisę panaudoti jėgą suvereniose kaimyninėse šalyse siekiant „apsaugoti“ ten gyvenančius rusų tėvynainius, kaip prieštaraujančią tarptautinei teisei ir normoms".

Rezoliucijoje teigiamai vertinamas Europos Vadovų Tarybos sprendimas sustabdyti dvišales derybas dėl vizų ir naujojo susitarimo su Rusija. Jei konfliktas ir toliau bus kurstomas aneksuojant Krymą, europarlamentarai siūlo taikyti platesnes sankcijas – ginklų embargą, vizų apribojimus bei turto įšaldymą. Savo ruožtu Europos Parlamentas pažymi, kad jo tolesnis įprastas bendradarbiavimas su  Rusijos Valstybės Dūma bei Federacijos Taryba yra neįmanomas.

Parlamentas ragina taikiai išspręsti krizę remiantis tarptautine teise, išsaugant Ukrainos suverenumą ir teritorijos vientisumą. Rezoliucijoje pažymima, kad "pagal Ukrainos konstituciją Krymo Autonominė Respublika referendumus gali rengti tik vietinės svarbos klausimais, o ne norint keisti tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas", todėl referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos bus laikomas neteisėtu ir EP nepripažins jo rezultatų. EP taip pat nepripažįsta savavališkai pasiskelbusios Krymo valdžios sprendimo paskelbti nepriklausomybę.

EP nariai remia sprendimą suteikti Ukrainai 11 mlrd. eurų ES paramą, nedelsiant pasirašyti Asociacijos susitarimo politinę dalį ir sumažinti Ukrainos prekių importo į ES tarifus. Kartu jie kviečia paspartinti vizų režimo liberalizavimą Ukrainai. Parlamentas sveikina naujosios Ukrainos valdžios pasiryžimą vykdyti reformas. Jis ragina surengti laisvus skaidrius rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams ir nepasiduoti spaudimui atidėti gegužės 25 d. numatytus prezidento rinkimus.

EP „pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi su Rusija kalbėtis vienu sutelktu balsu ir remti vieningos Ukrainos teisę laisvai spręsti dėl savo ateities“. EP apgailestauja dėl to, kad ES valstybės narės vykdo didelio masto ginklų ir karinių technologijų eksportą į Rusiją, ir ragina jį nedelsiant sustabdyti. Pasak europarlamentarų, įvykiai Ukrainoje parodė, kad ES turi dvigubai sustiprinti savo įsipareigojimą ir paramą Moldovos ir Gruzijos pasirinkimui eiti Europos keliu ir jų teritoriniam vientisumui.