ES įstatymų leidėjai 457 balsais priėmė 1,5 mlrd. eurų vertės programą, kurios 300 mln. eurų numatyta Ukrainos paramos priemonei ir kurioje taip pat numatoma didinti bloko gynybos pramonės integraciją su Ukraina. 148 europarlamentarai balsavo „prieš“, 33 susilaikė.

Reglamentu, dėl kurio jau neoficialiai susitarta su ES Taryba, bus įsteigta pirmoji Europos gynybos pramonės programa (EGPP). Pagal ją siekiama sustiprinti Europos gynybos technologijų ir pramonės bazę bei padidinti Europos gynybos pajėgumus.

ES institucijos taip pat susitarė sukurti Gynybos produktų tiekimo fondą, skirtą spartesniam tiekimo grandinių atnaujinimui. Preliminari šio fondo suma siektų bent 150 mln. eurų.

Europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas iš Prancūzijos partijos S&D sakė, kad ši gynybos programa „sudarys sąlygas mums sukurti atsparesnę ir suverenią Europą“ bendradarbiaujant su Ukraina dėl moderniausio karinio pramoninio komplekso sukūrimo.

„Tai raktas norint užtikrinti, kad galėtume veiksmingai ir autonomiškai ginti savo demokratijas“, – sakė jis.

„Ukrainos gynybos pramonei mūsų reikia, – ES įstatymų leidėjams Strasbūre, Prancūzijoje, sakė bloko gynybos komisaras Andrius Kubilius, neužsimindamas apie vykstančias taikos derybas dėl karo pabaigos. – Tačiau mums dar labiau reikia Ukrainos gynybos inovacijų.“

Jis teigė, kad leidimas Ukrainai dalyvauti ES gynybos investicijų programoje „suteikia galimybę įsigyti gynybos įrangos Ukrainoje, kartu su ja ir jai“.

Tikimasi, kad ES gynybos išlaidos šiais metais pasieks apie 392 mlrd. eurų sumą – beveik dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus, kai Rusija dar nebuvo pradėjusi plataus masto invazijos į Ukrainą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija užsimena, kad teikia pirmenybę JAV saugumui prie savo sienų ir Azijoje. Ji yra pasakiusi, kad europiečiai ateityje patys turėtų pasirūpinti savimi ir Ukraina.

ES, atsiradusi po dviejų pasaulinių karų, iš pradžių buvo prekybos blokas, skirtas išvengti konfliktų. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje paskatino bloko pokyčius, stiprinant gynybą ir saugumo politiką.

Europos Komisija (EK), ES vykdomoji institucija, mano, kad per ateinantį dešimtmetį gynybai greičiausiai bus skirta apie 3,4 trln. eurų. Ji ketina pasiūlyti, kad ilgalaikis gynybos ir kosmoso srities biudžetas siektų 131 mlrd. eurų.

„Geopolitiškai būsime galingi, jei būsime stiprūs savo gynybos srityje, o stiprūs gynybos srityje būsime, jei bus stipri mūsų gynybos pramonė, o jei bus stipri mūsų gynybos pramonė, kalbant apie pramonę būsime nepriklausomi, autonomiški ir daug mažiau susiskaldę“, – sakė A. Kubilius.

ES valstybės narės raginamos didžiąją dalį karinės įrangos pirkti bloko viduje, daugiausia bendradarbiaujant su Europos tiekėjais, kai kuriais atvejais padedant ES, kad būtų sumažintos kainos ir paspartintas užsakymų vykdymas.

Europarlamentarų dėka įvestas toks europietiškų prekių pirkimo principas: bus finansuojami tik tie gynybos produktai, kurių dalių gamybos trečiosiose valstybėse kaštai neviršys 35 procentų.   

Pagal programą bus sukurta Europos gynybos bendrų projektų teisinė sistema. Kad projektai gautų finansavimą, juose turės dalyvauti bent keturios ES valstybės. Šiuose projektuose galės dalyvauti ir Ukraina, o taip pat bus finansuojamas Ukrainos gynybos pramonės atnaujinimas ir integracija į Europos gynybos pramonę.

A. Kubilius teigė, jog ES gynybos įmonės gali kreiptis dėl mokesčių lengvatų ir kitų finansinių paskatų, kad galėtų finansuoti vadinamuosius bendro europinio intereso gynybos projektus, kurių „jokia valstybė narė negali sukurti viena ir kurie apsaugos visą Europą“.

Leidimas Ukrainos įmonėms dalyvauti šiuose projektuose „sudaro sąlygas mums įdiegti Ukrainos karines inovacijas Europos gynybos pramonei“, tvirtino jis.

Prieš balsavimą A. Kubilius sakė, jog gynybos programa siekiama užtikrinti, kad didelės šalys negalėtų grobti silpnesnių valstybių žemių.

„Mano šalis Lietuva (...) buvo tokios ankstesnės politikos auka, – sakė jis, turėdamas omenyje 50 metų trukusią sovietinę okupaciją. – Štai kodėl esu už stiprią Europą ir stiprią Europos gynybos pramonę.“

Prieš paskelbiant Oficialiajame leidinyje, teisės aktą dar turi oficialiai patvirtinti ir ES Taryba.