Europos Parlamento rezoliucijoje, priimtoje 425 balsais prieš 38 ir susilaikius 42 įstatymų leidėjams, viliamasi, kad Ukrainos stojimo į NATO procesas prasidės iškart po karo pabaigos ir bus greitai užbaigtas.

Iki tol Bendrija ir jos valstybės bei NATO narės turi glaudžiai dirbti su Ukraina ir nustatyti šaliai saugumo garantijas, sakoma rezoliucijoje.

Rugsėjo 30 dieną Ukraina pateikė paraišką dėl pagreitinto proceso stojant į NATO.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad nėra sutarimo dėl šalies narystės, kol ji kariauja su Rusija.

„Sutinkame, kad šiuo metu skubiausia užduotis – užtikrinti, kad Ukraina įsitvirtintų kaip suvereni nepriklausoma valstybė, nes jei Ukraina neįsitvirtins ir negalės išlikti demokratine valstybe Europoje, narystės klausimas apskritai nebus svarstomas“, – sakė jis prieš ministrų susitikimą Briuselyje.

Sutinkame, kad šiuo metu skubiausia užduotis – užtikrinti, kad Ukraina įsitvirtintų kaip suvereni nepriklausoma valstybė.

J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog 31 šalis nares turintis Aljansas „susitars dėl daugiametės programos, pagal kurią padėsime Ukrainai pereiti nuo senų standartų, įrangos, procedūrų, doktrinų prie NATO standartų ir tapti visiškai sąveikia su NATO“.

Europarlamentarai taip pat griežtai pasmerkė Rusiją dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo ir prilygino šį veiksmą karo nusikaltimui. Jie pažymėjo, kad remiantis tarptautine teise visi už šį ir kitus karo nusikaltimus atsakingi asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Birželio 6-ąją buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione. Tai sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, žuvo ir be žinios dingo dešimtys žmonių, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką Dniepro upėje, o Maskva teigia, kad objektą apšaudė Kyjivas.