Nedarbo lygis euro zonoje, remiantis Europos Komisijos prognozėmis, šiemet gali pasiekti naują rekordą – 12,2 proc. Kol ES lyderiai delsia ieškodami sprendimų, pažeidžiamiausiai bedarbių grupei – jaunimui – piešiamos liūdnos perspektyvos.

Šansai lygūs nuliui

Italijos jaunimas nebeturi iliuzijų. Ar šaliai vadovaus Pieras Luigi Bersani, ar Silvio Berlusconi, ar Beppe Grillo, ar Mario Monti – nebeturi reikšmės. 24 metų Sara nededa į naująją vyriausybę jokių vilčių. Konrado Adenauerio fondo ataskaitoje teigiama, kad jauni italai nemato profesinių perspektyvų.

"Tai liečia visą jaunimą, ypač moteris", – Vokietijos laikraščiui "Handelsblatt" sakė Sara. Ji ruošiasi paskutiniams egzaminams ir siuntinėja savo gyvenimo aprašymą, ieškodama darbo užsienyje.

23 metų Thanassis pernai kovą neteko kurjerio darbo Atėnuose. Devynis mėnesius jis gavo pašalpą, dabar pinigai išseko. Pastaruosius du mėnesius jis gyvena su tėvais, kaip ir metais vyresnė jo bedarbė sesuo Tassoula.

Vis daugiau jaunų graikų sulaukia panašaus likimo. Amžiaus kategorijoje iki 24 metų šeši iš dešimties graikų sėdi be darbo. Kiekvieną dieną šalies bedarbių gretas papildo maždaug 900 žmonių.

"Mano šansai rasti naują darbą lygūs nuliui", – liūdnai konstatavo Thanassis.

Prognozės nedžiugina

Krizės ištiktose Europos šalyse formuojasi prarastoji karta. Europos statistikos biuro "Eurostat" duomenimis, Graikijoje ir Ispanijoje daugiau nei kas antras jaunuolis neturi darbo (atitinkamai 57,6 ir 55,6 proc.), Italijoje šis rodiklis siekia 36,6 proc., o Vokietijoje – vos 8 proc.

Tarptautinės darbo organizacijos ekonomistas Ekkehardas Ernstas, kalbėdamas apie jaunimo nedarbą Europoje, piešė liūdnas perspektyvas.

"Tie, kas šiandien neturi darbo, ir per kitus penkerius metus sunkiai jį susiras", – teigė ekspertas.

Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad 2017 m. jaunimo nedarbo lygis Ispanijoje viršys 50 proc., Italijoje ir Graikijoje – 30 proc.

Tačiau Kelno ekonomikos tyrimų instituto ekspertas Holgeris Schäferis nėra toks pesimistas.

"Man nepatinka terminas "prarastoji karta", nes iš tikrųjų ne viskas prarasta, – sakė jis. – Aišku, negali ginčyti fakto, kad šios kartos laukia keletas ekonomiškai sudėtingų metų. Bet krizės ištiktos šalys gali išspręsti šią problemą, tam yra daug pavyzdžių. Danija ir Didžioji Britanija sugebėjo įveikti krizę darbo rinkoje, o Vokietija per penkerius metus iš esmės pakeitė padėtį."

Gyvenimas vis neprasideda

Bet, anot ekonomisto E.Ernsto, didžiausią problema ta, kad netgi nedidelis nedarbo laikotarpis karjeros pradžioje neigiamai veikia profesinį augimą.

"Karjeros galimybės mažėja, atlyginimas menksta, darbo sąlygos blogėja", – padarinius vardino jis.

Atsiranda ir psichologinių problemų. Remiantis Vokietijos Friedricho Eberto fondo atliktu tyrimu, jaunuoliai psichologiškai sunkiau išgyvena neintegraciją darbo rinkoje nei brandesnio amžiaus žmonės.

"Jie išgyvena nuolatinę gyvenimo laikotarpių kaitą – švietimą, mokymus, laikinus darbus, nedarbą – ir jaučia, kad gyvenimas vis neprasideda", – rašoma tyrimo išvadose.

Apie nusivylimą profesinio kelio pradžioje savo tinklaraštyje rašo ir Juliane Sarnes, dalyvaujanti projekte "FutureLab Europe", kuris kviečia jaunus aktyvius europiečius dalyvauti diskusijose dėl Europos ateities.

"Daugeliu atvejų jaunimo sunkumai susirasti darbą nesusiję su per menka kvalifikacija. Graikijos ir Ispanijos jaunuoliams izoliacijos ir skurdo grėsmė kyla ne dėl to, kad jie prastai mokėsi mokykloje ar gavo nepakankamą išsilavinimą. Jie lieka be darbo dėl didžiulio darbo vietų deficito visoje Europoje", – rašė J.Sarnes.

Jos išvada – jaunimo nedarbo problemą reikia pradėti spręsti kuriant naujas darbo vietas.

Siūlo radikalius sprendimus

Politikų diskusijos rodo, kad jie supranta šią problemą ir sutaria, kad reikia ką nors daryti. Tačiau konkrečių programų niekas neįvardija, skamba tik žodžiai "augimas", "nauja iniciatyva" ir "visos Europos programos".

"Dėl nedarbo vis daugiau žmonių tiesiog nusigręžia nuo darbo rinkos ir renkasi socialinę izoliaciją", – neseniai kalbėjo ES prezidentas Hermanas van Rompuy.

Europos Komisija skelbia, kad jaunimo nedarbas kasmet ES kainuoja 150 mlrd. eurų, arba 1,2 proc. Bendrijos BVP. Kartu su Europos Parlamentu ji svarsto iniciatyvą garantuoti žmonėms iki 25 metų įdarbinimą bent keturiems mėnesiams

"Laikinų darbo vietų ir kelti kvalifikaciją reikia tam, kad jauni žmonės neprarastų įgūdžių, kurių įgijo besimokydami", – pritarė Tarptautinės darbo organizacijos ekonomistas E.Ernstas. Anot jo, geriau turėti bent laikiną darbą ir plėsti savo horizontą, negu tysoti ant sofos.

Dar vieną sprendimą pasiūlė šimto Vokietijos akademikų, profesinių sąjungų veikėjų ir politikų grupė. Jie siūlo įvesti 30 valandų darbo savaitę, išsaugant tuos pačius atlyginimus. Bendrame laiške "Alternatyvi ekonomikos politika" jie rašė, kad ES išgyvenant sunkią ekonominę ir socialinę krizę būtina sąžiningai paskirstyti darbą ir kolektyviai trumpinti darbo laiką.

Bet Kelno ekonomikos tyrimų instituto ekspertas H.Schäferis tokį pasiūlymą vadina nevykusiu pokštu.

"Masinis darbo laiko mažinimas mokant visą atlyginimą – tai absurdiška mintis, – teigė jis. – Tai smarkiai padidins darbo sąnaudas ir daugelyje sričių ims trūkti specialistų."