Manila praėjusią savaitę paskelbė, kur yra papildomos keturios karinės bazės, kuriomis ji leidžia naudotis JAV kariuomenei.

Dėl kitų penkių bazių naudojimo buvo susitarta 2014 metais, pagal sustiprinto bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (EDCA). Pagal jį JAV kariai gali rotuotis ir saugoti gynybos įrangą bei atsargas.

Praėjusią savaitę Kinija įspėjo, kad išplėstas karinis susitarimas gali kelti pavojų taikai regione, ir apkaltino Vašingtoną „nulinės sumos mentalitetu“. Turimas omenyje strateginio mąstymo modelis, kuomet pergalė suvokiama kaip kito pralaimėjimas.

Tarp keturių papildomų bazių viena yra netoli ginčijamos Pietų Kinijos jūros ir kita šalia Taivano.

F. Marcosas sakė, kad Kinijos reakcija dėl išplėsto karinio susitarimo nestebina, tačiau patikino, kad Filipinai tik stiprina savo teritorinę gynybą.

„Neleisime, kad mūsų bazės būtų naudojamos bet kokiems puolamiesiems veiksmams. Jos skirtos tik padėti Filipinams, kai mums prireiks pagalbos“, – žurnalistams sakė F. Marcosas.

„Jei niekas mūsų nepuls, jiems nereikia nerimauti, nes mes su jais nekovosime“, – pridūrė jis.

Šis paktas įstrigo valdant buvusiam prezidentui Rodrigo Duterte (Rodrigui Dutertei), teikusiam pirmenybę Kinijai, o ne buvusiai kolonijinei šalies šeimininkei.

Tačiau F. Marcosas, R. Duterte pakeitęs birželį, ėmėsi palankesnės JAV užsienio politikos ir siekė paspartinti EDCA įgyvendinimą.

Jis tvirtina neleisiantis Pekinui paminti Manilos jūrinių teisių.

Filipinų lyderio pastabos nuskambėjo po to, kai Kinija pirmadienį trečią dieną iš eilės aplink Taivaną surengė karines pratybas, kurių metu repetavo savivaldžios salos izoliavimą.

Kinija pratybas pradėjo reaguodama į praėjusią savaitę įvykusį Taivano prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy (Kevinu Makarčiu). Pekinas jau iš anksto perspėjo, kad šis susitikimas išprovokuos griežtą atsaką.