Estijai teko pirmoji vieta „Freedom House“ įvertintų 65 pasaulio valstybių sąraše – ji drauge su Islandija gavo tik 6 neigiamus balus iš 100.

Padėtis Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje šįkart nebuvo tirta.

Estijoje nėra jokių kliūčių prieigai prie interneto. Trimis neigiamais punktais buvo įvertintas turinio ribojimas, o dar trimis – vartotojų teisių ribojimas.

Vertindama prieigos prie interneto laisvę „Freedom House“ atsižvelgė į infrastruktūros, ekonomikos, įstatymų ir su savininkais susijusių veiksnių lemiamus suvaržymus, taip pat priežiūros institucijų nepriklausomybę.

Vertinant turinio suvaržymus buvo atsižvelgiama į reguliavimą įstatymais, techninį filtravimą, tinklalapių blokavimą, savicenzūrą, interneto žiniasklaidos įvairovę ir naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis skatinant pilietinį aktyvumą.

Vartotojų teisės buvo vertinamos pagal vartotojų priežiūrą, privatumo laikymąsi ir bausmes už veiksmus internete.

Pasak „Freedom House“, šalimis, turinčiomis laisvą internetą, laikomos valstybės, surinkusios 0-30 balų. Iš 65 vertintų valstybių prie šios kategorijos priskirta 17 šalių.

Be Estijos ir Islandijos šiai kategorijai taip pat priskirta Kanada (16 balų), JAV (18), Vokietija (19), Australija (21), Japonija (22), Jungtinė Karalystė (23), Prancūzija (25), Gruzija (25), Italija (25), PAR (25), Filipinai (26), Argentina (27), Vengrija (27), Kenija (29), Armėnija (30).

Organizacija savo tyrimą vykdė nuo 2015 metų birželio 1-osios iki 2016 metų gegužės 31-osios.

Šalimis, turinčiomis iš dalies laisvą internetą, vadinamos valstybės, surinkusios 31-65 balus, o laisvo interneto neturinčiomis šalimis – valstybės su 61-100 balų. Pastarųjų grupėje yra, pavyzdžiui, Kinija, Sirija ir Iranas.