Rinkimų kampanijos metu susirūpinimas klimato kaita buvo nustumtas į antrą planą. Rinkėjai daugiau dėmesio skiria augančiam gaujų smurtui ir kylančioms energijos kainoms.

„Ši rinkimų kampanija daugiau ar mažiau ignoravo klimato krizę. Geriausiu atveju ji buvo sumažinta iki energetikos klausimo. Taigi turime daug ką nuveikti“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Dryžuotus marškinėlius dėvėjusi jauna aktyvistė kartu su keliais šimtais kitų žmonių penktadienį dalyvavo proteste Stokholmo centre.

Prognozuojama, kad sekmadienį vyksiantys rinkimai, kuriuose bus varžomasi dėl 349 vietų parlamente, bus įtempti, apklausoms rodant, kad kairiųjų ir dešiniųjų blokų šansai yra apylygiai.

„Protestuoju, nes vien tik balsuoti nepakanka“, – sakė G. Thunberg, kritikuodama politikus už tai, kad jie per mažai daro klimato srityje.

Devyniolikmetė aktyvistė, kuri šiemet gali balsuoti savo pirmuosiuose rinkimuose, teigė dar neapsisprendusi, už kurią partiją atiduoti savo balsą.

Tačiau ji pabrėžė, jog svarbu, kad žmonės išreikštų savo susirūpinimą, „kad parodytų politikams, jog klimatas ir ekstremali aplinkosaugos situacija mums rūpi, ir mes neleisime jiems išsisukti dar ketverius metus nieko nedarant“.

Pastaraisiais metais Švedijos kairiajai Žaliųjų partijai sunkiai sekėsi pritraukti rinkėjų palaikymą, ir ji neperžengė keturių procentų barjero, būtino, kad turėtų atstovų parlamente.

Pagal naujausias apklausas, Žaliųjų partiją remia nuo 4,5 iki 7,9 proc. rinkėjų.

G. Thunberg, kuri, tuomet 15-metė, likus dviem savaitėms iki 2018 metų rinkimų prie Švedijos parlamento pradėjo „Mokyklos streiką už klimatą“, tapo viena garsiausių pasaulio klimato aktyvisčių.

Pasauliniam jaunimo judėjimui vadovaujanti G. Thunberg yra sakiusi kalbą Jungtinėse Tautose, buvo paskelbta žurnalo „Time“ metų žmogumi ir buvo nominuota Nobelio taikos premijai.