Skunde Vokietija, Prancūzija, Brazilija, Argentina ir Turkija kaltinamos nevykdančios įsipareigojimų, prisiimtų pagal prieš 30 metų pasirašytą Vaiko teisių konvenciją.

Dokumente, pasirašytame 16-metės Švedijos aktyvistės ir dar 15 autorių vaikų bei paauglių iš 12 šalių, teigiama, kad šios penkios šalys pažeidė vaikų teises, nes laiku nesiėmė ryžtingų veiksmų kovos su klimato kaita srityje.

Skundas buvo pateiktas po to, kai specialiojoje sesijoje, kuria prasidėjo JT Generalinės Asamblėjos susitikimas, G. Thunberg itin aštriai sukritikavo pasaulio lyderius dėl vangaus atsako į klimato pokyčius.

Kiekviena Jungtinių Tautų narė, išskyrus JAV, yra ratifikavusi konvenciją, kurios tikslas – apsaugoti vaikų sveikatą ir teises.

Pirmadienį pateiktas dokumentas grindžiamas 2014 metais įsigaliojusiu mažai žinomu „neprivalomu protokolu“, leidžiančiu vaikams teikti skundus Vaiko teisių komitetui, jei yra pagrindo manyti, kad pažeidžiamos jų teisės.

Ši institucija dabar turi išnagrinėti kaltinimus, o paskui – pateikti minėtoms šalims rekomendacijas, kaip išspręsti problemas.

Minėti 16 jaunuolių iniciatyvą parėmė teisinių paslaugų įmonė „Hausfeld LLP“ ir aplinkosaugos teisės grupė „Earthjustice“.

Pasak teisininko Michaelo Hausfeldo (Maiklo Hausfeldo), nors Komiteto rekomendacijos nėra teisiškai įpareigojančios, protokolą ratifikavusios 44 šalys įsipareigojo jų laikytis. Jis išreiškė viltį, kad rekomendacijos galėtų būti parengtos per artimiausius 12 mėnesių.

Skunde figūruojančios penkios šalys yra tarp 44 valstybių, ratifikavusių protokolą. Jos taip pat yra vienos pagrindinių aplinkos teršėjų ir priklauso Didžiojo dvidešimtuko (G-20) pažangiausių ekonomikų klubui.

Labiausiai aplinką teršiančios šalys – Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija – protokolo neratifikavo.

Nors tokios valstybės kaip Prancūzija ir Vokietija neseniai ėmė rimtai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus, istoriškai jos taip pat daug prisidėjo prie atmosferos teršimo, teigia teisinių paslaugų kompanija.