„Mano vardas ir judėjimas #FridaysForFuture nuolat naudojami komerciniais tikslais be jokio sutikimo“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ rašė 17-metė.

„Patikinu jus, kad aš ir kiti mokyklų streikininkai absoliučiai nesidomime prekės ženklais. Deja, tai reikia padaryti“, – sakė ji.

G. Thunberg skundėsi, jog „vis dar yra žmonių, bandančių manimi apsimesti arba neteisingai tvirtinti, jog jie „atstovauja“ man, kad galėtų bendrauti su garsiais žmonėmis, politikais, žiniasklaida, menininkais ir panašiai“.

Taip pat buvo atvejų, kai G. Thunberg ar jos judėjimo vardu skelbta reklama, pardavinėti produktai, rinkti pinigai, rašė ji.

„Štai kodėl kreipiausi dėl savo vardo, „Penktadienių už ateitį“ įregistravimo... prekės ženklais. Taip siekiu apsaugoti judėjimą ir jo veiklą“, – nurodė G. Thunberg.

Taip siekiu apsaugoti judėjimą ir jo veiklą.

Jaunoji švedė, kurios protestuose dalyvaudavo milijonai jaunuolių visame pasaulyje, taip pat sakė, kad steigia ne pelno fondą, tvarkysiantį judėjimo finansinius reikalus, pavyzdžiui, honorarus už knygas, paaukotas ir premijų lėšas.

Ji tvirtino, kad fondas bus „visiškai skaidrus“, pavyzdžiui, kalbant apie mokesčius, kuriuos turės mokėti.

„Fondo tikslas bus propaguoti ekologinį, klimato ir socialinį tvarumą, taip pat psichikos sveikatą“, – rašė aktyvistė.

G. Thunberg kova su klimato kaita tyliai prasidėjo 2018 metų rugpjūtį, kai ji nusprendė tris savaites neiti į mokyklą, o paskui kiekvieną penktadienį sėdėdavo prie Švedijos parlamento su plakatu „Mokyklos streikas už klimatą“.

Vėliau ji tapo pasaulinio protestų judėjimo veidu, ypač jaunimui.

G. Thunberg taip pat sulaukė įnirtingos kritikos iš klimato kaitos neigėjų, kurie tvirtina, kad ja manipuliuoja „žalieji lobistai“.