Buvusio JAV žvalgybos techninio darbuotojo Edwardo Snowdeno odisėja gali sugadinti Vašingtono santykius su šalimis, kurios padėjo jam pasprukti.

Bando pakišti koją

Net keletas pagrindinių JAV Kongreso narių savaitgalio pokalbių laidose kaltino Kiniją ir Rusiją padėjus E.Snowdenui pabėgti iš Honkongo į Maskvą.

Senatorius demokratas Charlesas Schumeris televizijos CNN laidoje klaidingai pavadino Vladimirą Putiną ministru pirmininku ir pareiškė: "Mane labiausiai piktina, kad Rusijos premjeras V.Putinas padėjo E.Snowdenui pabėgti! Sąjungininkai turėtų vienas su kitu elgtis padoriai, o V.Putinas, atrodo, visuomet bando Jungtinėms Valstijoms pakišti koją, ar tai būtų Sirija, ar Iranas, ar šiuo atveju E.Snowdenas."

"Manau, tai turės rimtų padarinių JAV ir Rusijos santykiams", – pridūrė politikas.

Kinijos vaidmuo, anot jo, šiuo atveju nėra toks akivaizdus, nes Honkongas turi savo vyriausybę, tačiau Pekinas jam turi daug įtakos.

"Žinoma, kad jie koordinuoja užsienio politiką, ir vidinis balsas man kužda, kad be Pekino čia neapsiėjo", – sakė Ch.Schumeris.

"Kinija, mano manymu, čia tikrai prikišo rankas", – politikui pritarė Dianne Feinstein, vadovaujanti Senato Žvalgybos komitetui. Kalbėdama per televiziją CBS politikė prisipažino, kad Pekino pozicija ją nustebino.

"Tikrai maniau, kad Kinija čia įžvelgs galimybę pagerinti santykius ir išduos jį Jungtinėms Valstijoms", – teigė D.Feinstein.

Nelaiko didvyriu

Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas Rogersas citavo žiniasklaidos pranešimus, kad E.Snowdenas planuoja išskristi iš Maskvos į Kubą arba Venesuelą.

"Visos šios šalys yra priešiškos Jungtinėms Valstijoms. Jeigu jis dar nuvyktų į Šiaurės Korėją arba Iraną, jis užbaigtų kelionę po visas valstybes, turinčias represyvias vyriausybes", – kalbėjo politikas.

"Jeigu jis iš tikrųjų mano, kad pasielgė gerai, tegul sėda į lėktuvą, grįžta atgal ir atsako už savo veiksmus", – pridūrė jis.

Įstatymų leidėjai ypač priešinosi tam, kad E.Snowdenas būtų vadinamas demaskuotoju.

"Nemanau, kad jis yra demaskuotojas, – sakė D.Feinstein ir pabrėžė, kad jis pažeidė priesaiką saugoti valstybės paslaptį. – Noriu, kad jis būtų sučiuptas."

Senatorius respublikonas Randas Paulas, minimas kaip galimas kandidatas į prezidentus 2016 m. rinkimuose, buvo vienas iš nedaugelio JAV politikų, neskubėjusių daryti griežtų išvadų.

"Klausimas, kaip vertinti šį jaunuolį, kol kas yra atviras, – sakė jis televizijai CNN. – Jeigu jis nuvyks į nepriklausomą trečiąją šalį, tokią kaip Islandija, yra galimybių, kad jį įvertins kaip žmogaus privatumo gynėją. Bet jeigu jis pradės burkuoti su Rusijos arba Kinijos vyriausybe, arba bet kuria kita vyriausybe, kuri laikoma mūsų prieše, istorija, manau, nebus jam gailestinga."

Svarbiausias taikinys

Laikraštis "The Washington Post" rašė, kad jeigu E.Snowdenas skris į Ekvadorą per Kubą, šis reisas paprastai kerta JAV ir kai kurių jų sąjungininkių – Norvegijos bei Kanados – oro erdvę. Anot leidinio, Jungtinės Valstijos tokiu atveju galėtų priversti lėktuvą nutūpti.

Bet jeigu orlaivis skris kitu maršrutu – į šiaurę link Arkties, o paskui į pietus per Atlanto vandenyno vidurį, tai galėtų reikšti, jog Maskva tiesiogiai padeda E.Snowdenui pabėgti.

"E.Snowdenas JAV vyriausybei šiuo metu yra svarbiausias taikinys, – žurnale "Forbes" rašė apžvalgininkas Markas Adomanis. – Neįmanoma pervertinti pykčio, kurį jam jaučia aukšti JAV pareigūnai. Jeigu rusai iš tiesų mano, kad jie gali padėti E.Snowdenui pabėgti iš Honkongo ir tai baigsis geruoju, jie smarkiai klysta."

Pasak JAV apžvalgininkų, padėti E.Snowdenui Maskvą galėjo paskatinti nepasitenkinimas tuo, kad amerikiečiai rengia slaptas operacijas prieš jos piliečius, tokius kaip Viktoras Butas, kuris buvo suimtas Tailande ir perduotas Jungtinėms Valstijoms.

Politinis sprendimas

E.Snowdeno odisėja taip pat atsilieps JAV santykiams su Honkongu, kuris, amerikiečių nuomone, priėmė politinį sprendimą atsikratyti skandalingo informatoriaus, nors Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Ericas Holderis asmeniškai prašė Honkongo kolegos Rimsky Yueno jį sulaikyti. Honkongo pareigūnai aiškino, kad JAV ekstradicijos prašyme trūko informacijos.

Tačiau Honkongo universiteto teisės profesorius Simonas Youngas laikraščiui "The Washington Post" aiškino, kad ekstradicijos prašyme informacijos turi būti minimaliai: tereikia nurodyti, kad asmuo yra Honkonge ir kad Jungtinėse Valstijose jis paduotas į teismą.

Nepraleis progos įgelti

Galiausiai E.Snowdeno pabėgimas turėtų pakenkti ir JAV bei Ekvadoro santykiams, kurie jau ilgą laiką įtempti. Viena vertus, kairiųjų pažiūrų Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa pastaruoju metu bandė gerinti santykius su JAV, kurioms tenka daugiau nei pusė jo šalies užsienio prekybos apyvartos.

Tačiau apžvalgininkai teigia, kad R.Correa yra impulsyvus politikas ir nepraleis progos įgelti Jungtinėms Valstijoms. Be to, metęs iššūkį Vašingtonui jis galėtų pretenduoti į Lotynų Amerikos kairiojo valstybių bloko lyderius ir užimti kovą mirusio Venesuelos prezidento Hugo Chávezo vietą.

Ekvadoro užsienio reikalų ministras Ricardo Patiño vakar patvirtino, kad savo ambasadoje Londone "WikiLeaks" įkūrėją Julianą Assange’ą priglaudusi jo šalis dabar analizuoja E.Snowdeno prieglobsčio prašymą. Kur šiuo metu yra amerikietis, jis neatskleidė.

Sekmadienį atvykęs į Maskvą ir beveik parą išbuvęs oro uosto tranzitinėje zonoje, E.Snowdenas neįsėdo į lėktuvą, išskridusį į Havaną, nors jo vardas buvo keleivių sąraše.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė E.Snowdeno tarptautinę paiešką dėl to, kad jis paviešino informaciją apie Nacionalinės saugumo agentūros vykdomą didžiulio masto elektroninį sekimą. Už valstybinės paslapties paviešinimą jam gresia keliasdešimt metų kalėjimo.