Ilgai purkštavę prieš taupymą graikai susivokė, kad pasitraukus iš euro zonos bus dar blogiau. Taigi, Graikijoje politinis stabilumas, regis, išlaikytas. Tik ar to pakaks krizei įveikti – nežinia.

Dešiniųjų triumfas

Kraštutine dešiniąja vadinamai partijai „Syriza“ pavyko surinkti net 26,57 proc. balsų, tačiau šį kartą sublizgėjo ir pagrindinės Graikijos partijos, ypač konservatoriai.

Jų vedlys Antonis Samaras džiaugėsi.

„Šiandien Graikijos žmonės pareiškė savo valią pasilikti eurą. Mes prašome visų partijų, kurios pritaria tikslui išlaikyti šalį euro zonoje, <...> prisijungti prie nacionalinės vienybės vyriausybės. Šalis neturi prarasti nė minutės“, – sakė A.Samaras.

Konservatoriai gavo tiek balsų, kiek jiems pakaks siekiant dominuoti šalies politinėje padangėje. Tiesa, Graikijoje gana neįprasta, bet dešinieji turės eiti koja kojon su kairiaisiais socialistais iš partijos „Pasok“.

Juk „Naujosios demokratijos“ partija gavo 30,04 proc. rinkėjų palaikymą, taigi, naujajame 300 vietų parlamente turėtų gauti 129 vietas, nes pirmą vietą rinkimuose užėmusiai partijai suteikiama papildomai 50 mandatų.

„Pasok“, jei prisidės prie koalicijos, užsitikrins 33 vietas. Taigi, jei „Naujoji demokratija“ ir „Pasok“ suformuos koaliciją, taupymo šalininkų parlamente bus 162, o besipriešinančių jam – 121.

Socialistų partijos vadovas buvęs šalies finansų ministras Evangelas Venizelas jau pareiškė, kad ketina jungtis su „Naująja demokratija“, bet su sąlyga, kad bus įtrauktos ir kitos kairiosios partijos.

Politikas naująją vyriausybę pavadino „nacionalinės atsakomybės“ vyriausybe.

Graikijos vadovas Karolas Papoulias irgi netuščiažodžiavo. „Yra kategoriška būtinybė suformuoti vyriausybę“, – sakė K.Papoulias.

Žada laikytis įsipareigojimų

Svarbiausias klausimas, kuris neabejotinai guls ant derybų stalo, – koks bus naujosios vyriausybės požiūris į tarptautinių kreditorių sąlygas?

Konservatorių lyderis Antonis Samaras pažadėjo gerbti Graikijos įsipareigojimus, bet sakė norintis sušvelninti nepopuliaraus ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos susitarimo sąlygas, pagal kurias mainais į milijardus buvo įvestos griežtos taupymo priemonės.

Įsipareigojimų vykdymą parėmė ir „Pasok“.

Šių partijų pagrindinis oponentas jaunasis Graikijos kraštutinių kairiųjų „Syrizos“ partijos lyderis Aleksis Tsipras pareiškė, kad nė vienai partijai, kuri ketina remti kreditorių reikalavimus, neketina tiesti rankos.

„Mes atstovaujame daugumai žmonių, kurie nepritaria susitarimui dėl finansinės pagalbos“, – atrėžė A.Tsipras.

Visuomenė pyksta

Tiesa, analitikai pastebėjo, kad socialinė įtampa Graikijoje po šių rinkimų gali kaip reikiant išaugti.

Juk abi koaliciją formuojančios partijos ilgą laiką dominavo šalies politiniame gyvenime ir daugelis Graikijos gyventojų būtent jas kaltina dėl šalies bėdų.

Be to, žadamos naujos derybos dėl finansinės pagalbos susitarimo sąlygų pakoregavimo gali netenkinti visuomenės, nes žmonių pyktis dėl didelio algų ir pensijų mažinimo auga ne dienomis, o valandomis.

Graikijoje ekonomikos recesija trunka jau penkti metai, tad daugelis jaunų graikų balsavo „kojomis“ – emigruodami, o vietos žiniasklaida perspėja, kad valstybei jau liepos 20 d. pritrūks grynųjų valstybinio sektoriaus darbuotojų algoms ir pensijoms.

Graikija du kartus buvo priversta siekti finansinės pagalbos: pirmą kartą 110 mlrd. eurų ji paprašė 2010 m., o dar 130 mlrd. eurų – šiemet, drauge nurašant 107 mlrd. eurų privačių skolų. Iš viso tai yra 347 mlrd. eurų.

Prieš akis – iššūkiai

Tarptautiniai kreditoriai ramino, kad suteiks paramą Graikijos vyriausybei.

ES lyderiai paragino „Naująją demokratiją“ ir jos tikėtiną koalicijos partnerę „Pasok“ skubiai suformuoti naują administraciją, kuri galėtų išvesti Graikiją iš skolų krizės.

„Viliamės, kad šie rinkimų rezultatai sudarys sąlygas greitai suformuoti vyriausybę“, – sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso.

Visgi Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle neigė bet kokias kalbas apie galimybę graikams derėtis iš naujo dėl finansinės pagalbos sąlygų.

Taip pat kalbėjo ir Vokietijos finansų ministras. „Graikijos kelias nebus nei trumpas, nei lengvas“, – įspėjo Wolfgangas Schäuble.

Rinkų analitikai nebuvo labai optimistiškai nusiteikę – anot jų, Graikija vis tiek kada nors gali būti priversta atsisakyti euro.

Nors rinkos į rinkimus Graikijoje reagavo pozityviai, analitikai pridūrė, kad euro kursas sustiprėjo laikinai, o ilguoju laikotarpiu jis vėl nusilps, nes euro zonos finansinė padėtis vis dar prasta.