Graikų problemos suaktyvino susidomėjimą virtualia valiuta bitkoinu. Jo šalininkai Lietuvoje sako, kad šis finansinis instrumentas – gerokai pigesnė alternatyva bankų paslaugoms. Lietuvos bankas kartoja perspėjimus, kad bitkoinų rinka – neprižiūrima, todėl, mokant jais ar norint juos naudoti kaip investiciją, rizikuojama.

Viešbutį senamiestyje, vyrų grožio saloną, odontologijos kliniką, porą barų, taksi firmą ir kitas įvairių veiklų įmones Vilniuje vienija tai, kad visos jos priima mokėjimus bitkoinais. Ši virtuali valiuta, kaip ir visos įprastos, irgi turi keityklų.

Lietuviškos bitkoinų keityklos internete savininkas su šiais pinigais sako dirbantis apie porą metų. Neaišku, tiksliai kieno ir kodėl 2009-aisiais sugalvoti bitkoinai verslininką sudomino, anot jo, kaip gerokai pigesnė galimybė finansinėms operacijoms nei per tarpininkus.

„Vienas iš mano verslų yra lėktuvų bilietų pardavimas, kur transakcijų sumos yra nemažos ir maržos yra labai mažos, sakykim litais – keli litai. Ir, kai tu supranti, kad tu nuo tos transakcijos bankui palieki 6–7 litus, tada nelabai aišku, dėl ko tu dirbi. Ir tada tas pinigų pervedimo greitumas ir pigumas tampa labai aktualus“, – pasakojo verslininkas, bitkoinų entuziastas Audrius Ramanauskas.

Sandoris bitkonais, anot verslininko, atsieina tiek mažai, kad, palyginti su bankų įkainiais, yra nulis. Atsiskaitymus bitkoinais priimantys ir vykdantys verslininkai į šią virtualią valiutą sako žiūrintys ne kaip į investiciją. Esą bandyti iš jų praturtėti – sudėtinga, nes šių pinigų, kaip ir tikrų, kursas svyruoja. Bitkoinai patrauklūs kaip vertės pernešimo technologija.

Susidomėjimą šiais elektroniniais pinigais ypač pakurstė Graikijos situacija. Bijodami pinigų naudojimo apribojimų, graikai ėmė pirkti bitkoinus.

„Tam tikros bitkoinų keityklos praneša apie iki kelių šimtų procentų suaktyvėjusius pirkimus–pardavimus būtent iš Graikijos. Nes, kai yra apribotas kapitalo judėjimas, bitkoinai šiuo atveju yra tam tikra alternatyva, nors ir nedidelė, nors ir tam tikram sluoksniui“, – pasakojo A. Ramanauskas.

Lietuvos bankas sako nuolat gaunantis klausimų, ar verta prasidėti su šiais pinigais, ar jie patikimi kaip investicija, ar jiems galioja indėlių draudimas. Banko teigimu, jokių saugiklių nėra. O prarasti lėšų, pavyzdžiui, dėl internetinių įsilaužėlių, įmanoma.

„Turime pavyzdžių. Šiais metais iš vienos biržos dingo bitkoinų, kurių vertė – 8 mln., praėjusių metų gale – 10 mln. O praėjusių metų pradžioje buvo prarasta net 480 mln. Taigi, žmonės prarado visas savo turėtas lėšas“, – pasakojo LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės sk. specialistas Audrius Šilgalis.

Bitkoinus naudojantys verslininkai ypatingų rizikų sako nematantys, nebent pats pamirši slaptažodį ir taip pamesi pinigus. Bankai esą tiesiog bijo bet kokios konkurencijos. Bitkoinų kiekis apyvartoje ribotas – jų niekada nebus daugiau nei 21 milijonas. Šios virtualios sistemos nereguliuoja jokia vyriausybė. Pavedimų jais per dieną visame pasaulyje, skaičiuojama, dabar padaroma apie 60 tūkst. Bankinių pavedimų vien ES – per 700 milijonų.