Graikija ir jos kreditoriai, mėginantys rasti sprendinį Atėnų skolų krizei, tebėra aklavietėje po to, kai derybos įstrigo praeitą savaitgalį, likus vos dviem savaitėms iki tikėtino katastrofinio šalies bankroto.

Abi šalys pirmadienį tvirtino norinčios pažangos, bet neatliko jokių ryžtingų žingsnių, kad užbaigtų nesusikalbėjimą.

Europos Komisija tvirtino, kad Atėnų skolintojai – Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) padarė „didelių nuolaidų“, radikali kairioji Atėnų vyriausybė toliau atmeta, jos nuomone, „iracionalius“ reikalavimus vykdyti griežto taupymo politiką.

Derybos dėl 7,2 mlrd. eurų išmokos pagal anksčiau priimtą finansinės pagalbos Graikijai programą tęsiasi jau penkis mėnesius.

Pirmadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai graikų premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) atkakliai paragino kreditorius „būti realistais“, Atėnais pareiškė esantys „bet kuriuo metu“ tęsti derybas.

„Lauksime (skolintojų) kvietimo, ir atsakysime bet kuriuo metu, kad galėtume tęsti derybas“, – nurodė A.Cipro biuras, nors ir nesakė, ar Atėnai pasiruošę sutikti su kreditorių reikalavimais.

Premjeras anksčiau peikė kreditorių „politinį oportunizmą“.

„Gali įžvelgti tik politinį tikslingumą skolintojų primygtinuose reikalavimuose toliau karpyti pensijas po penkerius metus trukusio plėšikavimo, vykdant finansinio gelbėjimo programas“, – A.Cipras sakė Graikijos dienraščiui „Efimerida Ton Syntakton“.

Tačiau ES atstovė sakė, kad Bendrija ir TVF jau padarė „svarbių nuolaidų“ Graikijai. „Tai nėra vienos krypties eismo gatvė“, – atstovė Annika Breidthardt (Anika Breithart) sakė per spaudos konferenciją.

„Padarytos nuolaidos ... ir pademonstruotas lankstumas jau yra gana reikšmingi“, – pridūrė ji.