Keturių šimtų migrantų namai – buvęs apleistas viešbutis Atėnų centre. Penkerius metus nenaudotą viešbutį sutvarkė savanoriai iš surinktų aukų. Jie pripažįsta, kad pastato savininkas nepatenkintas naujais gyventojais, tačiau kol kas valdžia užmerkia akis.

„Iš vyriausybės negauname jokios nei finansinės, nei moralinės paramos. Tačiau iki šiol nei policija, nei vyriausybės pareigūnai ir neprieštaravo, jie tiesiog leidžia mums čia būti“, – sako viena iš viešbučio „City Plaza“ koordinatorių Lina Thedorou.

Jo išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 5000 eurų. Esą tai net pigiau nei pabėgėlių apgyvendinimas stovyklose.

Savanoriai sako, kad yra eilės norinčiųjų gyventi šiame viešbutyje. Jų atrankos kriterijai – šeimos ir skirtingų tautybių žmonės. O gyvenimas čia – kaip įprastame viešbutyje, išskyrus tai, kad nėra karšto vandens.

Mėnesį viešbutyje gyvenantis siras Zinedinas jau buvo gavęs prieglobstį Vokietijoje. Sergantis vyras nusprendė palikti Vokietiją ir grįžti į Jordaniją pas mamą ir dukrą. Tačiau Jordanija jo neįsileido ir grąžino į Graikiją. Dabar prieglobsčio jis prašo čia.

„Aš bandau išgyventi. Padedu kitiems pabėgėliams. Kalbu anglų, prancūzų ir arabų kalbomis. Mano šeima Jordanijoje, bet negaliu pas juos patekti. Jordanija neleidžia man įvažiuoti ir nelegaliai atvežė mane čia, o Graikijos valdžia išmetė į gatvę, [esu] be pinigų, be namų“, – skundėsi pabėgėlis iš Sirijos Zineddinas Barakatas.

Viešbutyje Atėnuose sąlygos gerokai geresnės nei kitose stovyklose Graikijoje – šios perpildytos.

Dar sudėtingesnė padėtis salose, kur pabėgėlio statuso ar grąžinimo į Turkiją laukia 15 tūkstančių žmonių – dvigubai daugiau nei ten yra vietų. Atėnai ir Briuselis pripažįsta, kad trūksta prieglobsčio prašymus nagrinėjančių pareigūnų.

Protestai ir incidentai jau tapo kone kasdienybe. Po Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimo atplaukiančiųjų į Graikiją sumažėjo 20 kartų – iki maždaug 100 per dieną. Tačiau dabar beveik visi jie prašo prieglobsčio Graikijoje, mat nenori būti išsiųsti atgal į Turkiją.

Kol kas į Turkiją grąžinta tik 1500 iš daugiau nei 150 tūkst. atvykusiųjų. Vangiai kol kas pabėgėliai perkeliami ir į kitas Bendrijos nares.

Kitos ES šalys ne kartą kritikavo Graikiją, kad ji vengė ir vengia tiksliai pasakyti, kokios pagalbos jai reikia. Graikijos premjeras tai neigia ir sako, kad solidarumo trūkumas – pagrindinė ES ateities problema. Jis ragina bausti tokias šalis, kaip Lenkija, Vengrija, kurios nenori priimti pabėgėlių.