Grenlandijos parlamentas ketvirtadienį balsavo už tai, kad būtų atšauktas dešimtmečius galiojęs draudimas kasti radioaktyvias naudingąsias iškasenas, tokias kaip uranas, tokiu būdu dar labiau atverdamas šalį užsienio investuotojams, trokštantiems pasinaudoti didžiuliais šios salos gamtiniais ištekliais.

Atšaukus draudimą bus sudarys sąlygas kasti ne vien uraną, bet ir retuosius metalus, naudojamus įvairiuose 21-ojo amžiaus produktuose – pradedant vėjo jėgainėmis, baigiant hibridiniais automobiliais ir išmaniaisiais telefonais. Šiuo metu tie metalai kasami daugiausia Kinijoje.

Tirpstant jūros ledui ir atsiveriant naujiems laivybos keliams Arktyje, ši buvusi Šaltojo karo Vakarų sąjungininkė vaduojasi iš izoliacijos, o dėl savo nenaudotų gamtinių išteklių sulaukė geopolitinio dėmesio iš tokių galios centrų kaip Pekinas ir Briuselis.

„Negalime gyventi su didėjančiais nedarbu ir pragyvenimo išlaidomis, kai mūsų ekonomika sustojusi. Todėl dabar mums būtina eliminuoti nulinę toleranciją uranui“, – per debatus sakė Grenlandijos premjerė Aleqa Hammond (Aleka Hamond), kurią citavo vietos laikraštis „Sermitsiaq“.

A.Hammond vyriausybė audringus debatus laimėjo 15 balsų prieš 14.

Urano kasimo galimybę kritikavo aplinkosaugos organizacijos. Anksčiau nevyriausybinių organizacijų grupė perspėjo, kad urano gavyba Grenlandijoje gali kelti grėsmę trapiai Arkties ekosistemai.

Nors Grenlandija turi savivaldą, buvusi kolonijinė valdytoja Danija vis dar sprendžia saugumo ir gynybos klausimus, o sprendimui dėl urano gavybos gali reikėti Danijos parlamento pritarimo. Tai gali vesti abi šalis diplomatinės konfrontacijos link.

Grenlandijos „nulinės tolerancijos“ politika radioaktyvių medžiagų gavybos atžvilgiu yra paveldėta iš Danijos, tačiau sala nori plėtoti kasybą, kuri padėtų užtikrinti gyventojų gerovę ir kurti darbo vietas.

Nuo 2009-ųjų, kai Grenlandija, kurioje gyvena maždaug 57 tūkst. žmonių, daugiausia inuitų, išsikovojo savivaldą, dauguma politikų sako sieksiantys didesnės autonomijos ir, galiausiai, nepriklausomybės.

Juo daugiau bus pajamų iš kasybos ar naftos gavybos, juo mažiau Grenlandijai reikės Danijos metinių dotacijų, kurios sudaro daugiau kaip pusę salos biudžeto.

Vienas retųjų metalų telkinys, kurį žvalgo australų kompanija „Greenland Minerals and Energy“, gali būti vienas didžiausių, esančių ne Kinijoje, kuri šiuo metu išgauna daugiau nei 90 proc. tų naudingųjų iškasenų.