Istoriniai vynuogynai, vyno rūsiai ir šampano ūkiai, kuriuose gaminami garsiausi pasaulio putojantys vynai, šeštadienį buvo įtraukti į Jungtinių Tautų (JT) švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulio paveldo sąrašą.

Prancūzai šventė dvigubą pergalę – buteliai buvo atkimšinėjami ir Burgundijoje, kurios vynuogynus lygiai taip pat pagerbė Vokietijos Bonos mieste vykstančios Pasaulio paveldo komiteto 39-oji sesijos delegatai.

Ji atrinko Šampanės-Ardėnų regiono miesto Epernė Šampano aveniu, kurioje didingi namai stovi ant mylias nusidriekusių rūsių, kur brandinama milijonai butelių šampano.

Atskirai taip pat paminimas Otviljė kaimas, kurio vienuolyne, kaip teigia legenda, tėvas benediktinas Pierre'as Perignonas (Pjeras Perinjonas) prieš tris šimtus metų pirmasis išrado dvigubos fermentacijos technologiją.

UNESCO nurodo, kad su šampanu susijęs pasaulio paveldo statusas apima vietas, kuriose „putojantis vynas buvo sukurtas naudojant antrinės fermentacijos metodą butelyje, nuo 17-ojo amžiaus pradžios iki jo ankstyvojo industrializavimo 19-ajame amžiuje“.

Vilnijančiose Šiaurės Prancūzijoje esančios Šampanės kalvose, kur auginamos vynuogės šiam vynui, yra vienos brangiausių Europoje žemės ūkio paskirties žemių.

Tačiau įtraukimas į UNESCO sąrašą gali atnešti dar daugiau ekonominės naudos, nes be to, kad smarkiai vilioja turistus, tokios vietos gali pretenduoti į finansinę pagalbą išsaugojimui.

Burgundijoje UNESCO pripažino Kot de Niui ir Kot de Bono vynuogynų į pietus nuo Dižono, kuriuose iš pino nuar ir šardonė vynuogių gaminami vieni geriausių raudonųjų vynų, unikalumą.