Tai naujausias tyrimas, nukreiptas prieš E. Imamoglu, kuris, vykdant korupcijos tyrimą, kovą buvo suimtas ir nuo to laiko yra laikomas už grotų.

Jo įkalinimas, po kurio kilo protestų banga, daugelio buvo laikomas politiniu žingsniu, nukreiptu prieš pagrindinį opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) kandidatą 2028 m. prezidento rinkimuose. Manoma, kad E. Imamoglu yra vienintelis pretendentas, per rinkimus galintis įveikti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Naujausio tyrimo taikiniu taip pat tapo jo 2019 ir 2024 m. savivaldos rinkimų kampanijos vadovas Necati Ozkanas, kuris, kaip ir E. Imamoglu, buvo suimtas kovo mėnesį ir tebėra už grotų.

Tyrime figūruoja ir opozicijai palankaus televizijos kanalo „Tele1“ vyriausiasis redaktorius Merdanas Yanardagas, kuris penktadienį buvo suimtas savo namuose, pranešė Turkijos žurnalistų sąjunga ir žiniasklaidos teisių organizacija MLSA.

„Dėl kaltinimų šnipinėjimu per dar vieną rytinę operaciją sulaikytas kanalo „Tele1“ vyriausiasis redaktorius Merdanas Yanardagas. Jie negali jo vadinti šnipu, o šnipinėjimas negali būti susijęs su tikra žurnalistika! Jis turi būti nedelsiant paleistas“, – platformoje „X“ rašė profesinė sąjunga.

„Po to, kai kanalo „TELE 1“ vyriausiasis redaktorius Merdanas Yanardagas ryte buvo sulaikytas dėl įtarimų šnipinėjimu, jo namuose ir biure buvo atliktos kratos“, – toje pačioje platformoje rašė MLSA.

Tyrimas pradėtas liepą suėmus turkų verslininką Huseyiną Guną, įtariamą šnipinėjimu užsienio valstybėms.

Prokurorai apkaltino jį ir N. Ozkaną tuo, kad jiedu per 2019 m. vietos rinkimų kampaniją tariamai dalijosi konfidencialiais rinkimų duomenimis su užsienio žvalgybos tarnybomis.

Na, o naujasis tyrimas prasidėjo po to, kai Ankaros teismas atmetė kitą bylą, kurioje buvo siekiama nuversti CHP vadovybę.

Anuomet ieškinyje buvo teigiama, kad per 2023 m. pirminius partijos rinkimus, kuriuos laimėjo CHP vadovas Ozguras Ozelis, buvo perkami balsai. Jei ieškinys būtų buvęs patenkintas, O. Ozelis galėjo netekti partijos lyderio posto.

Kritikų teigimu, balsų pirkimo byla buvo vienas iš virtinės politiškai motyvuotų bandymų pakenkti seniausiai Turkijos politinei partijai, kuri 2024 m. vietos rinkimuose iškovojo didžiulę pergalę prieš R. T. Erdogano partiją AKP, o pastaruoju metu jos reitingai rinkėjų apklausose vis didėja.

Per šiuos rinkimus CHP kandidatai buvo išrinkti 26 iš 39 Stambulo savivaldybių merais. Nuo to laiko mažiausiai 11 iš jų, įskaitant E. Imamoglu, buvo suimti.