Kaip įtikinti žmones, kad jie gyvena rojuje, o už sienos – supuvęs pasaulis? Šiaurės Korėjos lyderiams viešosios erdvės kontrolė tokia pat svarbi, kaip kariniai raumenys. Visgi, technologijų amžius beldžiasi į šios šalies duris.

Pokyčių belaukiant

Šiaurės Korėjos žmonėms virtuali erdvė – nežinomas pasaulis. Tiesa, prieiga prie interneto komunistinėje valstybėje, žinoma, yra, tik teisę naršyti jame turi tik "elito" nariai.

Ar gali būti taip, kad varžtai Šiaurės Korėjoje pamažu atsileidžia ir internetas greitai bus pasiekiamas didesnei daliai visuomenės?

Ekspertai sako, kad technologijų amžius vis garsiau beldžiasi į vienos uždariausių pasaulio šalių vartus.

"Režimas laikui bėgant nebegalės visiškai kontroliuoti visų komunikacijų šalyje taip, kaip tai darė anksčiau", – prognozavo Scottas Thomas Bruce’as, Šiaurės Korėjos ekspertas. – Manau, internetas gali sukelti reikšmingų pokyčių."

"Raudonoji žvaigždė"

Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane dabar veikia vos viena interneto kavinė. Vietoj įprastų operacinių sistemų, tokių kaip "Windows", mėlynuose kompiuterių languose šviečia raudonas užrašas korėjiečių kalba "Raudonoji žvaigždė".

Tai šalyje sukurtos operacinės sistemos pavadinimas. "Raudonosios žvaigždės" kūrimą, kaip kalbama, asmeniškai kuravo pats velionis buvęs šalies vadovas Kimas Jong-ilas. Ji panaši į operacinę sistemą "Linux".

Atsidarius pagrindinį darbalaukį į akis krinta tai, kad metai kalendoriuje – ne 2012, o 101. Kitaip sakant, metai skaičiuojami nuo pirmojo šalies didžiojo vado Kimo Il-sungo gimimo metų.

Vaizdas interneto kavinėje – kiek neįprastas. Prie kompiuterių čia sėdi ne paaugliai, atėję pažaisti kompiuterinių žaidimų, o kostiumais vilkintys vyrai.

Dažniausiai kavinėje lankosi mokslininkai arba valstybės tarnautojai, kuriems leista naudotis virtualia erdve akademiniais ar darbo tikslais. Tiesa, galimybės naršyti – ribotos. Prieinamos tik tos svetainės, kurios prieš tai buvo kruopščiai atrinktos cenzūros prievaizdų.

Kitaip sakant, internetas Šiaurės Korėjoje veikiau primena kokios nors įmonės vidinį internetinį ryšį (intranetą), nėra galimybės patekti į pasaulinę virtualią erdvę.

"Raudonoji žvaigždė" jiems leidžia kontroliuoti virtualią erdvę. Reikalui esant jie gali skubiai užverti vartus į virtualią erdvę", – komentavo S.Th.Bruce’as ir pridūrė, kad veikiančios naršyklės leidžia prieiti tik prie "tinkamų" tinklalapių.

Technologijų amžius

Žurnalistas Chrisas Greenas pasakojo, kad griežtą interneto cenzūrą bandoma visaip apeiti.

Pavyzdžiui, laidant į Šiaurės Korėją balionėlius su USB laikmenomis. Dažniausiai tokie balionėliai Šiaurės Korėją pasiekia iš gretimos Pietų Korėjos. Į jas įrašomos kelios Pietų Korėjoje sukurtos muilo operos, taip pat "Vikipedija" korėjiečių kalba, kad žmonės Šiaurės Korėjoje galėtų susipažinti su pasauliu.

Kinijoje egzistuojanti interneto cenzūra, pašaipiai vadinama "Great firewall" (Didžiąja užkarda), riboja internautų priėjimą prie kai kurių "kenksmingų" interneto svetainių.

O Šiaurės Korėjos cenzūros sistema juokais vadinama tinkleliu nuo uodų – pro jį nepatenka beveik niekas, ko nenori matyti ir girdėti komunistų režimas.

Prekyba mobiliaisiais telefonais Šiaurės Korėjoje taip pat kontroliuojama. Oficialiai rinkoje parduodami mobilieji telefonai neturi dalies funkcijų. Pavyzdžiui, jais net negalima atlikti tarptautinių skambučių.

Tiesa, dalis korėjiečių mobiliųjų telefonų kontrabanda atsigabena iš kaimynės Kinijos. Tačiau už tokių aparatų laikymą šalyje gresia didžiulės bausmės. O už kontrabandą – 20 metų nelaisvės.

Nors dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno, skirtingai nei jo tėvo, laukia technologinis iššūkis, ekspertai abejoja, ar režimas rizikuos greitai atleisti varžtus.

"Nemanau, kad čia bus kas nors panašaus, kaip buvo per Arabų pavasarį. Tačiau tikiu, kad žmonės čia norėtų pajusti technologinę pažangą ir tai neabejotinai turės įtakos režimui", – sakė S.Th.Bruce’as.