Galingosios pasaulio valstybės ir Iranas formaliai baigė rengti istorinį susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Teheranas nepasigamins atominės bombos, antradienį paskelbė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).

„Irano derybos baigtos. Turime susitarimą“, – parašė F.Mogherini socialiniame tinkle „Twitter“ netrukus po to, kai Vienoje baigėsi paskutinis derybose dalyvavusių šalių – vadinamosios P5+1 grupės ir Irano – užsienio reikalų ministrų posėdis.

Ilgai siektas susitarimas yra „vilties ženklas visam pasauliui“, pareiškė F. Mogherini.

„Tai sprendimas, galintis pradėti naują tarptautinių santykių istorijos skyrių ir rodantis, kad diplomatija, koordinavimas ir bendradarbiavimas gali įveikti dešimtmečius tvyrojusią įtampą ir konfrontaciją“, – sakė ji baigiamajame derybose dalyvavusių šalių posėdyje Vienoje.

Istorinis momentas

Irano užsienio reikalų ministras sveikino susitarimą su šešiomis galingosiomis pasaulio valstybėmis ir sakė, kad jo sudarymas yra „istorinis momentas“.

Visgi Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) pridūrė, kad antradienį sudarytas susitarimas, pagal kurį Teheranas turėtų smarkiai apriboti savo branduolinę veiklą mainais į šaliai taikomų tarptautinių sankcijų atšaukimą, nėra „tobulas“.

„Manau, tai istorinis momentas. Sudarome susitarimą, kuris nėra visiems tobulas, tačiau jis yra tai, ką mes galėjome pasiekti, ir tai yra svarbus laimėjimas mums visiems“, - sakė Irano diplomatijos vadovas baigiamajame derybose dalyvavusių šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Vienoje.

Asiveria „nauji horizontai“

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) pareiškė, kad susitarimas dėl šalies branduolinės programos, kurį Teheranas antradienį sudarė su šešiomis galingosiomis pasaulio valstybėmis, atvers „naujus horizontus“, išsprendus šią „nereikalingą krizę“.

Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje H.Rouhani pažymėjo, kad sėkmingos derybos parodė, jog „konstruktyvus bendradarbiavimas duoda rezultatų“.

Dabar galima sutelkti dėmesį į „bendrus iššūkius“, pridūrė Irano prezidentas, turėdamas galvoje sunitų grupuotės „Islamo valstybė“ ekstremistus, kurie iš savo kontroliuojamų teritorijų Irake bei Sirijoje rengia atakas ir prieš šiitų, ir prieš Vakarų taikinius visame pasaulyje.

JT inspektoriams – prieigą prie karinių objektų

Iranas sutiko suteikti Jungtinių Tautų inspektoriams griežtai kontroliuojamą prieigą prie savo karinių bazių pagal istorinę sutartį su galingosiomis šalimis dėl Teherano branduolinės programos, pranešė vienas Irano pareigūnas.

Galimybė patikrinti karines bazes, atliekant tyrimą dėl numanomų Teherano pastangų pasigaminti atominių ginklų, buvo vienas iš pagrindinių reikalavimų, keltų per derybas galingųjų šalių. Tačiau Iranas nebuvo linkęs suteikti tokios prieigos, baimindamasis, kad tokios inspekcijos tebus priedanga šnipinėti jo karines paslaptis.

„Mūsų kariniai objektai nėra atviri lankytojams, kadangi kiekviena šalis turi teisę saugoti savo paslaptis... Tačiau Iranas taikys (Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties) Papildomąjį protokolą, ir šiuo pagrindu suteiksime valdomą prieigą“, – sakė pareigūnas.

Ginkluotės embargas Iranui galios dar 5 metus

Iranui taikomas tarptautinis ginkluotės embargas liks galioti dar penkerius metus pagal galutinio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos sąlygas, bet šiitiška respublika galės pirkti ginkluotę, gavusi specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimą, antradienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras.

„Buvo pasiektas kompromisas tarp Irano ir mūsų kolegų Vakaruose, kurį mes ir Kinija, savaime aišku, palaikėme – atsižvelgdami, kad tai tenkina Iraną. (Embargas galios dar) penkerius metus, bet per tuos penkerius metus bus įmanoma tiekti ginkluotę Iranui, atlikus atitinkamas informavimo ir patikrinimo procedūras per JT Saugumo Tarybą“, – S.Lavrovas sakė žurnalistams.