JAV pernai pasitraukė iš daugiašalės sutarties, kuria siekiama pažaboti Irano branduolines ambicijas, taip pat sugrąžino Teheranui griežtas sankcijas.

Nuo to laiko įtampa tarp abiejų šalių pastebimai padidėjo, o D. Trumpas sakė paskutinę minutę atšaukęs antskrydžius prieš Irano taikinius, kai Teheranas numušė vieną amerikiečių bepilotį lėktuvą. JAV taip pat kaltina šiitišką respubliką surengus Persijos įlankoje virtinę atakų prieš kitų šalių tanklaivius.

Vašingtonas paprastai neleidžia nedraugiškų valstybių atstovams lankytis toliau kaip 40 km nuo Niujorko Kolumbo žiedinės sankryžos.

„Manau, kad Jungtinės Valstijos žaidžia su ugnimi“, – amerikiečių televizijai „NBC News“ sakė Niujorke viešintis M. J. Zarifas.

Praėjusią savaitę Iranas paskelbė viršijęs branduolinio susitarimo nustatytą 3,67 proc. urano sodrinimo ribą, taip pat 300 kg prisodrinto urano atsargų limitą.

Tačiau tokie veiksmai „gali būti atšaukti per kelias valandas“, televizijai pareiškė M. J. Zarifas.

„Nesiruošiame kurti branduolinių ginklų. Jei būtumėm panorėję susikurti branduolinių ginklų, jau seniai būtume tai padarę“, – pridūrė jis.

Irano diplomatijos vadovas tokius komentarus išsakė Jungtinėms Valstijoms įvedus jam neįprastai griežtus judėjimo laisvės apribojimus per vizitą į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke.

Kelios savaitės po to, kai JAV pagrasino paskelbti sankcijas M. J. Zarifui JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pranešė, kad Vašingtonas išdavė Irano URM vadovui vizą, bet uždraudė jam išeiti už šešių kvartalų nuo Irano JT misijos Manhatane ribos.

„JAV diplomatai neklajoja po Teheraną, todėl nematome jokios priežasties, kodėl Irano diplomatai turėtų laisvai judėti po Niujorką“, – laikraščiui „The Washington Post“ sakė M. Pompeo.

JT reiškia susirūpinimą

Irane nedirba nė vieno JAV diplomato, nes abi šalys nutraukė santykius po 1979 metais įvykusios Islamo revoliucijos, per kurią buvo nuverstas provakarietiškas šachas.

„Užsienio reikalų ministras Zarifas, naudodamasis JAV laisvėmis, čia atvyksta ir skleidžia pagiežingą propagandą“, – nurodė vienas aukšto rango amerikiečių diplomatas.

Jungtinių Tautų atstovas Farhanas Haqas pareiškė žurnalistams, kad JT Sekretoriatas aptarinėja su JAV ir Irano misijomis M. J. Zarifo judėjimo laisvės apribojimus bei „išreiškė savo susirūpinimą priimančiajai šaliai“.

Jungtinės Valstijos, būdamos šalis, kur įsikūrusi Jungtinių Tautų būstinė, yra įsipareigojusios greitai išdavinėti vizas JT reikalais atvykstantiems užsienio diplomatams ir labai retai atsisako išduoti tokius dokumentus.

Vašingtonas paprastai neleidžia nedraugiškų valstybių atstovams lankytis toliau kaip 40 km nuo Niujorko Kolumbo žiedinės sankryžos.

M. J. Zarifas ruošiasi trečiadienį skaityti kalbą JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje, kuri rengia aukšto lygio susitikimą tvaraus vystymosi klausimais.

Nepaisant apribojimų, sprendimas išduoti M. J. Zarifui vizą yra vėliausias ženklas, kad D. Trumpo administracija, regis, pergalvojo savo pažadą įvesti jam sankcijas, vykdant „maksimalaus spaudimo“ kampaniją prieš Iraną.

Birželio 24 dieną iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) sakė, kad baudžiamosios priemonės M. J. Zarifui turėjo būti paskelbtos vėliau tą savaitę.

Kritikai abejoja, ar yra teisinio pagrindo bausti M. J. Zarifą ir pabrėžia, kad įvedus sankcijas nebeliktų beveik jokių galimybių užmegzti dialogą. D. Trumpas sako, kad būtent tokio tikslo ir siekia.

Pats M. J. Zarifas, duodamas interviu dienraščiui „The New York Times, pareiškė, kad sankcijos jo nepaveiktų, nes jis esą neturi jokio turto už Irano ribų.