„Imsimės reikalingų priemonių, kad gyvenamasis plotas būtų teisė, o ne spekuliacinis verslas“, – balandį sakė ministras pirmininkas Pedro Sánchezas. Tiesa, kada įsigalios atitinkamos įstatymų pataisos, dar neaišku. Kaip rašo „Euronews“, net ir praėjus daugiau nei trims mėnesiams po šio pareiškimo, vizų prašytojai vis dar teikia paraiškas.

„Auksinės vizos“ programa nuo 2013 m. leidžia piliečiams iš ne ES šalių Ispanijoje nusipirkti būstą, jei jie čia įsigyja NT mažiausiai už 500 tūkst. eurų. Programa taip pat galioja mažiausiai 1 mln. eurų į įmones ar 2 mln. eurų į valstybės obligacijas investuojantiems asmenims. Panašios programos per euro krizę buvo inicijuotos ir kitose ES šalyse.

Vizos už NT įsigijimą visur vertinamos prieštaringai, nes yra laikomos viena kainų NT rinkoje didėjimo ir būsto trūkumo priežasčių.

P. Sánchezo teigimu, Ispanijoje 94 proc. visų auksinių vizų suteikiamos už investicijas į NT. „Tačiau norime būti produktyvių investicijų šalimi, kurioje kuriamos inovacijos ir aukštos kokybės darbo vietos“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

Kalbėdamas jis minėjo Madridą, Barseloną, Malagą, Valensiją, Balearų salas, kur padėtis dėl būsto labai įtempta.

P. Sánchezo teigimu, Ispanijoje 94 proc. visų auksinių vizų suteikiamos už investicijas į NT.

Oficialiais duomenimis, nuo 2013 m. Ispanija suteikė daugiau kaip 5 tūkst. auksinių vizų, per 2 tūkst. jų teko Kinijos piliečiams. Jie po minėto P. Sanchezo pareiškimo suskubo pirkti NT Ispanijoje.

Prognozuojama, kad pastaraisiais metais JAV vyraujant neramumams politinėje ir socialinėje aplinkoje, padaugės amerikiečių prašymų išduoti auksines vizas Europos šalyse, nors ir mąžta tokią privilegiją suteikiančių šalių.

Jau anksčiau Portugalija panaikino galimybę gauti auksinę vizą mainais į investicijas į NT. Priežastis – ta pati kaip ir Ispanijos atveju: tikimasi sumažinti spekuliaciją NT.

Nuo šių metų auksinių vizų nebeišduoda ir Nyderlandai. 2022 m. vasarį Jungtinės Karalystės Vyriausybė panaikino auksinių vizų sistemą, pagal kurią turtingi užsieniečiai galėjo apsigyventi šalyje mainais į dalį savo turto. Sprendimas nutraukti šią schemą buvo priimtas kaip dalis veiksmų, kuriais siekiama pažaboti nešvarius pinigus iš Rusijos.

Pernai vasarį auksinių vizų atsisakė ir NT deficitą kenčianti Airija, kiek anksčiau šią programą nustojusi taikyti Rusijos piliečiams.

Europos Komisija dar 2022 m. paragino ES vyriausybes nustoti pardavinėti pilietybę investuotojams. Nors tai kiek kitokia programa nei vadinamųjų auksinių vizų, kuriomis siūloma ne pilietybė, o nuolatinė gyvenamoji vieta, šis raginimas buvo paskelbtas kaip dalis veiksmų, kuriais siekiama pažaboti šią praktiką. Po karo Ukrainoje kilo susirūpinimas, kad tokiomis schemomis gali būti pasinaudojama norint destabilizuoti situaciją ES viduje. Briuselis yra paraginęs šalis papildomai patikrinti, ar asmenys, kuriems dėl karo buvo pritaikytos sankcijos, negavo auksinių pasų.

Kol kas auksinių vizų dar neatsisakė Malta, Italija, o Vengrija pranešė atnaujinanti programą, kurią buvo sustabdžiusi 2017 m.