Sankcijos, kurios daugiausiai reiškia jų taikiniais tapusių asmenų aktyvų įšaldymą ir draudimą atvykti į 27 šalių Bendriją, yra pirmasis žingsnis iš virtinės planuojamų baudžiamųjų priemonių, kurių gali būti imtasi, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išplės agresiją prieš Ukrainą ir pasiųs pajėgas už separatistų kontroliuojamų teritorijų ribų.

Nors V. Putinas pasirašė įsaką, pripažįstantį Donecko ir Luhansko nepriklausomybę, ir iš pažiūros vadovauja Rusijos kampanijai prieš Ukrainą, jo nėra sąraše asmenų, „kurie prisidėjo prie šio neteisėto sprendimo“ ir kuriems taikomos sankcijos.

„ES išplės ribojančias priemones, kad jos būtų taikomos kiekvienam iš 351 Rusijos Valstybės Dūmos nario, kuris vasario 15 dieną balsavo už prezidento V. Putino siūlymą pripažinti  Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų respublikų nepriklausomybę“, – nurodė ES būstinė.

Dar „27 aukšto rango asmenys ir subjektai, atlikę tam tikrą vaidmenį kenkiant arba keliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“, įskaitant vyriausybės pareigūnus, bankus, verslininkus ir aukščiausio rango karinius pareigūnus, taip pat yra ES akiratyje.

Šios priemonės paveiks Rusijos ginkluotąsias pajėgas finansuojančius bankus. Jos suvaržo Maskvos prieigą prie  ES kapitalo ir finansų rinkų bei paslaugų, taip pat uždraudžia ES prekiauti su minėtais dviem regionais, kad „atsakingieji aiškiai pajustų ekonomines savo neteisėtų ir agresyvių veiksmų pasekmes“.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis  (Žozepas Borelis) sakė, kad sankcijos „Rusijai bus skaudžios ir labai skaudžios“. Tačiau Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus pasišaipė iš sankcijų pareiškęs, kad Rusija atsakys savomis priemonėmis.

„Kiekvieną kartą, kai jie paskelbia sankcijas Rusijai, jos neturi jokios prasmės ir yra bevertės “, – trečiadienį Belgijos transliuotojui RTBF sakė P. Tolstojus. – Tiesą sakant, šios sankcijos mums net nerūpi.“

„Jos sudaro įspūdį, kad Briuselio pareigūnai kažką daro, – sakė jis. – Nors iš tiesų jie nedaro nieko.“

Šios priemonės prisideda prie ekonominių ir kitokių sankcijų, įvestų Rusijai po to, kai 2014 metais ji aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Jos taip pat yra dalis veiksmų, kuriais siekiama priversti Maskvą laikytis 2015 metų Minsko taikos susitarimų, anksčiau nutraukusių įnirtingus susirėmimus Rytų Ukrainoje.

Sankcijos jau palietė Rusijos finansų, energetikos ir gynybos sektorius, o taip pat uždraudė prekių, kurias galima naudoti ir civiliniams, ir kariniams tikslams, eksportą į Rusiją.

Daugiau nei 190 asmenų ir beveik 50 teisės „subjektų“ – daugiausia organizacijų, agentūrų, bankų ar įmonių – taip pat tapo ES sankcijų taikiniais už tai, kad „aktyviai remia veiksmus ir įgyvendina politiką, kuri kenkia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.

Per Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų susirėmimus Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų žuvo daugiau nei 14 tūkst. žmonių.