Gdansko terminalo plėtra

Lenkijos Gdansko uoste prabilta apie jau veikiančio, prieš 15 metų pastatyto išorinio konteinerių terminalo "DCR Gdansk" plėtrą.

Šalia "DCT Gdansk" terminalo, kuris tapo didžiausiu Baltijos jūros regione, planuojama pastatyti 717 m ilgio krantinę su 17,5 m gyliu. Prie jos bus suformuota 36,5 ha konteinerių krovos ir sandėliavimo teritorija. Pastačius papildomą terminalo dalį, planuojama įsigyti 7 STS kranus.

Konteinerių terminalo "DCT Gdansk" plėtrą, kuri vadinama "Baltic HUB 3" projektu, vykdys Lenkijos "Budimex" ir Olandijos "Dredging International NV" konsorciumas. Bendra projekto vertė – 245 mln. eurų.

"Baltic HUB 3" projekto vykdymas prasidės jau šiemet rugsėjį. Pirmieji laivai į naują dalį galės atplaukti 2024 m. pavasarį, o visiškai projektą planuojama baigti iki 2025 m. vidurio.

"DCT Gdansk" konteinerių terminalo pajėgumas padidės 1,7 mln. TEU per metus. Bendras jo pajėgumas bus 4,5 mln. TEU per metus. Šis terminalas taps vienu didžiausių ne tik Baltijos jūros regione, bet ir visoje Europoje.

Gdanskas: iki 2025 m. dabartinį "DCT Gdansk" konteinerių terminalo pajėgumą planuojama padidinti iki 4,5 mln. TEU per metus. Redakcijos archyvo nuotr.

Karo ir civilių reikmėms

Šiuo metu Lenkijoje rengiamasi statyti dar du išorinius uostus. Jie bus Gdynės ir Svinouiscio uostuose.

Netrukus planuojama paskelbti, kas statys Svinouiscio išorinį uostą. Tai bus 1,5 mln. TEU metinio pajėgumo konteinerinis uostas, kuris vienu metu galės priimti du iki 400 m ilgio transokeaninius laivus ir vieną laivą iki 200 m ilgio. Prie krantinių planuojamas 14–17 m gylis.

Svinouiscio išorinį uostą pretenduoja statyti du konsorciumai, į kurių sudėtį įeina Didžiosios Britanijos, Belgijos, Kataro ir Lenkijos kompanijos.

Svinouiscio uosto administracija paskelbė, kad išorinio uosto statybai lėšos jau yra numatytos. Lenkijos vyriausybė molams statyti numatė 360 mln. zlotų. Kokia pinigų suma bus reikalinga visam projektui, kol kas neskelbiama, nes nepasirinkta kompanija, kuri statytų šį uostą.

Europoje esant nestabiliai situacijai, pasirodė žinių, kad Svinouiscio išoriniu uostu ypač susidomėjo Lenkijos kariuomenės generalinis štabas.

Šis konteinerių terminalas būtų naudojamas ne tik civiliniams, bet ir kariniams tikslams. Iš jo yra greitkeliai ir geležinkeliai, kuriais karinė technika greitai gali būti permetama tiek į Lenkijos regionus, tiek toliau į rytus.

Dėliojamos schemos, kur prie kelių ir geležinkelių galėtų būti formuojamos karinių kolonų stovėjimo aikštelės.

Prie paties Svinouiscio išorinio uosto turėtų būti formuojama atskira erdvė mobiliųjų karinių transporto priemonių degalų papildymui, sraigtasparnių priežiūrai, karinės technikos plovimo ir nukenksminimo punktams įrengti.

Lenkija neketina stabdyti savo uostų išorinių terminalų plėtros planų.

Pasirengimas užsitęsė

Būsimojo Gdynės išorinio uosto vietoje šiuo metu vykdomi jūros dugno geologiniai tyrimai. Jie reikalingi uosto statybos inžineriniams dokumentams parengti.

Taip pat šiuo metu vyksta būsimojo Gdynės išorinio uosto operatoriaus paieškos konkursas. Jis prasidėjo dar pernai ir užsitęsė, nes tapti operatoriais pretenduoja kompanijos iš Kinijos ir Filipinų. Gdynės uosto administracija tikėjosi kompanijų iš pačios Lenkijos ir Vakarų Europos šalių.

Gdynės uosto operatorius yra itin svarbus, nes su juo planuojama pasirašyti iki 30 metų išorinio uosto eksploatavimo sutartį. Iš esmės operatorius ir statys išorinį uostą. Jį numatyta pastatyti iki 2028 m. Bet terminas gali užsitęsti, nes ir operatoriaus pasirinkimo terminas jau užsitęsė.

Planuojama statyti 151 ha ploto Gdynės išorinį uostą. Jis priimtų tik konteinerius. Pajėgumas būtų apie 2,5 mln. TEU per metus.

Gdynė: prie dabartinio uosto vartų planuojamas 151 ha naujas konteinerių terminalas. Redakcijos archyvo nuotr.

Lenkijoje statybos pigesnės

Gali kilti klausimas, kam Lenkijai reikalingi net trys išoriniai uostai, kurie visi daugiausia žada krauti tik konteinerius?

Planuojamas didelis Lenkijos ekonomikos vystymasis. Taip pat Lenkija siekia tapti pagrindine Europos tranzito šalimi. Jos planai yra per Lenkijos uostus tiekti krovinius į Vidurio Europos šalis, pavyzdžiui, į Slovakiją ar Čekiją.

Taip pat Lenkija siekė jūros keliu atgabentus krovinius pervežti į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą. Dabar dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir sankcijų situacija yra pasikeitusi. Nepaisant to, Lenkija neketina stabdyti savo uostų išorinių terminalų plėtros planų.

Palyginus, tarkim, su Lietuva, Lenkija yra geresnėje padėtyje dėl išorinių uostų statybos.

Jų statyba yra pigesnė, nes Lenkijos Gdynės ir Gdansko uostai yra Gdansko įlankoje, kur nereikia tokių galingų ir sudėtingų molų, kaip Baltijos jūros pakrantėje, pavyzdžiui, Lietuvoje.