Ispanai iki šiol kantriai taikėsi su taupymo priemonėmis, kurių ėmėsi vyriausybė. Bet vakarykštis masinis protestas parodė, kad jų kantrybė irgi turi ribas.

Gina tėvų iškovotas teises

Paskutiniu lašu, kuris perpildė kantrybės taurę, tapo vyriausybės sumanytos ir žaibiškai įgyvendintos darbo įstatymų pataisos. Jos įteisino lankstesnius darbo santykius, leido darbdaviams lengviau ir pigiau atleisti darbuotojus, mokėti jiems mažesnes išeitines pašalpas, pailginti darbo dieną ir sumažinti atlyginimus be profesinių sąjungų pritarimo.

Vyriausybė tikina, kad lankstesni darbo santykiai padarys Ispanijos ekonomiką konkurencingesnę. Esą reformos tik iš pradžių atrodys skausmingos, bet netrukus atsiras naujų darbo vietų.

"Didžiausia klaida dabar būtų nieko nedaryti", – sakė ministras pirmininkas Mariano Rajoy.

Bet protesto akcijoje Madride dalyvavęs 31 metų Angelas Andrino turi savų argumentų: jis buvo atleistas praėjusį mėnesį, kitą dieną po to, kai buvo patvirtintos darbo įstatymų pataisos.

Protesto eitynėse vyras dalyvavo su tėvais ir broliu.

"Teisės, už kurias kovojo mūsų tėvai, dabar nubrauktos net neatsiklausus visuomenės", – piktinosi A.Andrino.

Pavojaus signalai

"Šis streikas yra tik pradžia. Manau, artimiausiais mėnesiais protestai tik stiprės, – sakė 40-metis Madrido traukinių vairuotojas Miguelis Pastoras.

Apklausos rodė, kad vienos dienos streike ketina dalyvauti maždaug 30 proc. darbuotojų. Sekmadienį valdančioji Liaudies partija patyrė nesėkmę regioniniuose rinkimuose Andalūzijoje, nesugebėjusi surinkti daugumos balsų.

"Sekmadienio rinkimų rezultatai rodo, kad gyventojai nesitaikys su tokio pobūdžio reformomis. Tai gali reikti naują pasipriešinimo ciklą, dar stipresnį, negu mes matėme pastaraisiais mėnesiais ar metais", – sakė Ispanijos Santjago de Kompostelos universiteto ekonomikos profesorius Xavieras Vence'as.

Pastarasis visuotinis streikas Ispanijoje buvo surengtas 2010 m. rugsėjį. Tuomet sustojo viešasis transportas ir gamybos linijos. Tąsyk ispanai reiškė nepasitenkinimą taupymo priemonėmis, kurių ėmėsi tuometė socialistų vyriausybė.

Antra recesijos banga

Ispanija įžengė į naują recesijos etapą per pastaruosius trejetą metų. Vyriausybė prognozuoja, kad šiemet ekonomika susitrauks 1,7 proc.

Kai kurie ekspertai įspėja, kad bedarbių gretas gali papildyti dar milijonas žmonių. Nedarbo lygis Ispanijoje jau yra aukščiausias visoje ES ir siekia 23 proc. Darbo neturi maždaug pusė darbingo amžiaus jaunuolių iki 25 metų.

Šiandien vyriausybė žada paskelbti naujus biudžeto karpymus. Ji žada biudžeto deficitą sumažinti nuo 8,5 iki 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto, bet tam reikės sumažinti išlaidas 35 mlrd. eurų.

Ispanijos vadovai susidūrė su sunkia dilema: išlaidų karpymas gali sustabdyti ekonomikos augimą, bet jeigu vyriausybė nerodys pastangų sumažinti valstybės skolą, finansų rinkos nubaus šalį vėl padidindamos skolinimosi kainą.

Europos galvos skausmas

Dar visai neseniai euro zonos galvos skausmas buvo Graikija, bet padėtis šioje šalyje kiek stabilizavosi, ir visų žvilgsniai dabar nukrypo į Ispaniją. Jeigu šios šalies ekonominė padėtis toliau blogės, ES teks ją gelbėti. Tuomet dėmesys nukryps į kitą skolų slegiamą valstybę – Italiją.

Štai kodėl euro zonos finansų ministrai, savaitės pabaigoje susitinkantys Kopenhagoje, kalbės ne tik apie krizę Ispanijoje, bet ir apie ES gelbėjimo fondo dydį.

Vokietijos vyriausybė nenoriai sutiko nepanaudotas Europos finansinio stabilumo fondo lėšas – apie 250 mlrd. eurų – perkelti į Europos stabilumo mechanizmą, kurio dydis siekia 500 mlrd. eurų. Tokiu atveju ES "finansinę užkardą" sudarytų 750 mlrd. eurų, nors Tarptautinis valiutos fondas ir kitos ekonominės organizacijos teigė, kad stabilumui užtikrinti reikia 1 mlrd. eurų.