Pereiti į pagrindinį turinį

Tvariausia ekonomika pasižyminčių šalių penketukas išlaikys pozicijas?

2015-04-10 13:20
DMN inf.
Shutterstock nuotr.

Tvariausia ekonomika pasižyminčių šalių penketukas

Pažangios ekonomikos šalys, oficialiai atsigavusios prieš daugiau kaip trejus metus, iš visų jėgų stengiasi sugrįžti į tvaraus augimo kelią.

Kai kurios iš jų net prognozuoja, kad ekonomika augs inertiškai, todėl atsidursime situacijoje, kuri kartais vertinama kaip negrįžtama. Bet ne visoms išsivysčiusioms valstybėms gresia toks ilgalaikio sąstingio pavojus – esama išimčių trapiame pasaulio vaizdinyje.

Kurios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančios pažangios ekonomikos šalys turi potencialo sparčiau augti kitą dešimtmetį?

Tvariausių ekonomikų penketukas

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ analitikai atlikę analizę nustatė, kad penkios EBPO  priklausančios šalys – Vokietija, Pietų Korėja, Šveicarija, Belgija ir Nyderlandai – išlaiko tvirtas pozicijas.

Vokietija

Mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos, daugiausia skiriamos privačių Vokietijos kompanijų, yra didesnės už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkį.
„Finansavimo sistemos skatina augti nedideles įmones.

Galiausiai šalyje ne tik ilgą laiką sparčiai didėja eksporto apimtys – čia taip pat pastebimas aukštas konkurencingumo lygis, neskaitant išlaidų“, – teigia „Coface“ komercijos direktorius Baltijos šalims Mantvydas Štareika.

Pietų Korėja

Pietų Korėja, orientuodamasi į inovacijas ir būdama aukštos kokybės elektronikos produktų lyderė, geba pasiekti reikšmingų ekonominį našumą užtikrinančių rezultatų. Šalyje stengiamasi sukurti aukštos kokybės švietimo sistemą, skiriamos nemažos išlaidos tyrimams ir plėtrai, čia taip pat registruojama daug paraiškų patentams.

Nors Kinijoje ekonomika susilpnėjo, Pietų Korėjoje dėl kuriamų ir eksportuojamų pažangiausių bei novatoriškų technologijų išlaikomas ekonominis potencialas.

Šveicarija

Inovacijoms Šveicarijoje suteikiamas didžiausias prioritetas. Šalis įgijo tvirtą poziciją biotechnologijų srityje. Finansinė Šveicarijos sistema skatina mažas ir vidutines šalis skolintis iš bankų, o tyrimus bei plėtrą daugiausia finansuoja privatus sektorius.

Šaliai taip pat būdinga didelė nekaininė konkurencija, neskaitant išlaidų. Todėl Šveicarijos kompanijos sukuria aukštos klasės prekės ženklo įvaizdį. 2007–2013 metais šios šalies eksporto apimtys išaugo 27 proc.

Belgija

Belgija yra viena iš tų EBPO priklausančių šalių, kurioms būdinga mažiausia pajamų nelygybė.

Jos ekonominio atvirumo laipsnis taip pat yra vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (82 proc. BVP). Belgijoje plėtojama dinamiška išorės prekyba, todėl ši šalis yra ypač konkurencinga.

Nyderlandai

Nyderlandams būdingi gerai subalansuoti ir santykinai teigiami rodikliai. Nors apskritai šalis turi daug skolų (355 proc. BVP), įvertinus viešojo sektoriaus įsiskolinimą (78 proc.), jei, kaip tikimasi, valstybės ekonomika pradėtų augti, jos vyriausybė galėtų paremti privatųjį sektorių. Tai, kad Nyderlanduose veikia uostas, taip pat yra laikoma labai svarbiu šios šalies privalumu. Roterdamo uostas yra didžiausias Europoje. Be to, Nyderlandai ekonomiškai yra bene atviriausi EBPO (83 proc. BVP).

Tradiciniai rodikliai prieš lemtingus kriterijus

Norėdami identifikuoti aukščiau įvardytas šalis, kurių pažangioms ekonomikoms gresia mažiausias pavojus patirti užsitęsusį augimą arba netgi stagnaciją, „Coface“ ekonomistai, išanalizavo 23 šalių pavyzdžius. Analizuodami jie rėmėsi penkiais kriterijais:

Demografija ir inovacijos yra du lemtingi veiksniai, vertinant potencialų ilgalaikį augimą. Pastebima, kad Jungtinėje Karalystėje finansiniai aktyvai ėmė greičiau augti, o Ispanijoje sumažėjo imigrantų srautai. Šalių patrauklumas itin svarbus abiem atvejais. Jungtinės Valstijos pralenkia kitus kraštus inovacijomis, ypač biotechnologijų srityje. Šis privalumas padeda užtikrinti ilgalaikį šalies ekonomikos augimą.

Pajamų nelygybė EBPO priklausančiose šalyse iš dalies paaiškina, kodėl kilo 2008–2009 metų krizė ir dėl ko atsigauta lėtai, – tai įvyko, nes mažas pajamas gaunančių namų ūkių perkamoji galia susilpnėjo ilgam laikui. Vertinant pagal GINI koeficientą, Švedijoje, Danijoje, Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje padidėjo pajamų nelygybė – dėl to ir sulėtėjo šių šalių ekonominis augimas.

Pernelyg padidėję viešojo ir privačiojo sektorių įsiskolinimai (daugelyje EBPO priklausančių šalių jie svyruoja tarp 300 proc. ir 350 proc. BVP) lemia, kad rinkos dalyviai tampa labiau finansiškai pažeidžiami, kadangi besiskolinantieji patiria nemokumo ir likvidumo rizikas. Tokios šalys, kaip Ispanija bei Jungtinė Karalystė, kurias prieš krizę užgriuvo staigiai išaugusios privačiojo sektoriaus skolos, tuo metu išgyveno pačią giliausią recesiją. Vokietija, Australija, Šveicarija ir Suomija yra mažiausiai įsiskolinusios šalys.

Su eksportu susijusi veikla labai priklauso nuo konkurencingumo – jis lemia tiek kainas, tiek ir nekaininius aspektus (inovacijas, kokybę, dizainą ir t. t.). Pietų Europa ir Airija, sumažinus jų realų valiutų kursą, tapo labiau konkurencingos. Jungtinė Karalystė bei Vokietija pelnosi iš savo produktų, turinčių didelę pridėtinę vertę, įvaizdžio.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų