Italą Klaipėdoje nustebino batų parduotuvių gausa

Vienu sakiniu pristatyti Emilį d’Alesį būtų sunku. Užbaigęs Florencijoje architektūros studijas, ilgus metus jis darbavosi ne tik kaip architektas, bet ir didžėjus. Jis dainavo ir fotografavo žymių dizainerių pristatomas kolekcijas. 1997 metais Ankonos miesto taryba jį, nepriklausantį jokiai politinei partijai, nusprendė paskirti mero pavaduotoju miesto planavimo klausimais. Na o Klaipėdoje prieš savaitę vykusios Baltijos miestų sąjungos konferencijos metu Emilio d’ Alesis atstovavo Adrijos jūros regiono savivaldybių asociacijai. Mūsų šalyje ir mieste italas lankėsi pirmą kartą. Uostamiestis jam pasirodė tikrai egzotiškas. “Juk viskas, kas neįprasta mūsų akims ir yra vadinama egzotika”, - paaiškino svečias.

- Kaip įsivaizdavote Klaipėdą prieš čia atvykdamas?

- Tikrai tikėjausi pamatyti daugiau sovietinio gyvenimo reliktų. Tačiau, stebėdamas Klaipėdos architektūrą, matau, kaip joje atsispindi visi istoriniai ir politiniai pasikeitimai. Čia užtinki ir socializmo eros palikimo, ir naujosios ekonomikos apraiškų. Vienos žavi, kitų meninė vertė yra tikrai diskutuotina, o kai kas kelia pasidygėjimą. Miestas yra tarsi pasimetęs tarp praeities ir dabarties, jis keičiasi ir ieško savo tikrojo veido. Man labai egzotiškos tos senamiestyje įsikūrusios parduotuvėlės. Dažnai net nesupranti, kas jose parduodama, jos atidarytos ar ne. Už sunkių medinių durų vos sklinda šviesa ir beveik jokios reklamos. Tas reklamos neagresyvumas tikrai krinta į akis, ypač rinkos ekonomikos sąlygomis. Buvau užėjęs į senamiestyje įsikūrusį senąjį paštą. Jis tiesiog žavus. Pasijutau kaip praėjusio amžiaus pradžioje... Ir spalvos mane domina. Italijoje dominuoja pilkšva ir gelsva, tad raudonų plytų pastatų neturime. Klaipėdoje mane nustebino batų parduotuvių gausa. Italija vadinama batų rojumi, bet kai pasižvalgiau po parduotuvių vitrinas Klaipėdoje, buvau tiesiog sužavėtas avalynės stilingumo. Tokių egzempliorių mačiau, kad ir Italijoje sunkiai surasčiau. Kai kurie iš jų net šokiruojantys.

- O kokie jums pasirodė lietuviai?

- Jie, žinoma, daug ramesni nei italai. Tačiau ne ką mažiau skiria dėmesio savo išvaizdai. Tai tikrai fenomenalu žinant, kokie nedideli jūsų atlyginimai. Ypač stilingos moterys. Kadangi ne kartą lankiausi Skandinavijos šalyse, galiu pasakyti, kad klaipėdietės rengiasi daug madingiau. Man tiesiog pasidarė smalsu, kokią dalį savo palyginti nedidelių atlyginimų jūsų žmonės skiria estetikai? Juk grožis kainuoja! Niekaip negalėjau atsistebėti aukštakulniais avinčiomis merginomis, lyg niekur nieko žingsniuojančiomis senamiesčio grindiniu. Dar vienas dalykas Klaipėdoje krito į akis. Italijoje šviesoforai neturi geltonos šviesos, tad jūsiškiai nustebino. Italai tikriausiai yra per daug nekantrūs, tad geltona šviesa jiems būtų per kietas riešutėlis. Tiesiog širdį paglostė faktas, kai pamačiau per gatvę einančius žmones degant raudonai šviesai. Vadinasi, lietuviai yra disciplinuoti, bet ne iki pamišimo. Na, o signalizuojantys automobilių vairuotojai tikrai primena italus. Tiesa, nustebino, kad jūsų žmonės geria tiek daug alkoholio. Kai skridau iš Hamburgo į Palangą, niekaip negalėjau atsistebėti vienu lietuvaičiu, kuris per dvi ankstyvo ryto skrydžio valandas išgėrė penkis butelius alaus! Keistas įprotis pradėti rytą nuo alaus...

- O dar kas neįprasta jums krito į akis Klaipėdoje?

- Mero priėmimo metu ant stalo buvo sudėliota gausybė taurių su įvairiausiais gėrimais. Tokiu atveju visų pirma nežinai, ką geri. Antra, kiek vienas žmogus sunaudoja taurių ir kiek energijos kažkas išlieja jas paskui plaudamas! Italijoje to niekada nepamatytumėte. Pas mus būtų išdėliotos tuščios taurės ir daug butelių. Tada gali pasirinkti ką nori ir savo taurę vis papildyti. Kitas į akis kritęs vaizdelis – moterys, prie “Iki” parduotuvės pardavinėjančios obuolius. Tai labai neįprastas reginys, nes Italijoje tik ūkininkai prekiauja savo sodų gėrybėmis ir, žinoma, ne tokiais kiekiais. Aš pats auginu vynuoges, spaudžiame savo vyną, bet į galvą nešautų jį pardavinėti prie kokios parduotuvės.