Tai G. Conte sakė 27 ES lyderiams nesugebėjus susitarti dėl veiksmų plano per ketvirtadienį šešias valandas trukusią vaizdo konferenciją ir nurodžius savo finansų ministrams per dvi savaites parengti politiką, kuri būtų priimtina ir Italijai bei Ispanijai. Abi šios labiausiai pandemijos paveiktos Europos valstybės blokavo ketvirtadienio pareiškimą, nes jame numatytas priemones laiko nepakankamomis.

Ginčijamasi, kokiu mastu ES, susidūrusi su tuo, ką Italija vadina egzistencine grėsme, turėtų atsisakyti savo griežtų biudžeto suvaržymų politikos.

Blokas jau atvėrė savo fondus taip, kaip nebuvo atvėręs nuo 2008–2009 metų pasaulinės finansų krizės, bet G. Conte įrodinėja, kad to nepakanka.

Jei Europa nepakils prieš šį beprecedentį iššūkį, visa Europos struktūra žmonėms praras savo priežastį egzistuoti.

Roma ir Madridas nori, kad ES pradėtų leisti skolos vertybinius popierius, vadinamąsias koronaobligacijas, ir taip pritrauktų lėšų kovai su koronaviruso krize. Tai leistų didelių skolų slegiamoms šalims pasiskolinti palyginti mažomis palūkanomis. 

Tačiau šiai idėjai priešinasi tokios šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, seniai pasisakančios prieš bendrą skolinimąsi dėl grėsmės, kad joms teks mokėti už prasiskolinusias valstybes. Be to, tai, anot jų, mažintų paskatas kitoms šalims kontroliuoti savo biudžeto deficitą.   

G. Conte sakė, kad jis ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį „ne tik kad nesutarė, bet ir atvirai smarkiai konfrontavo“ dėl to, kaip judėti į priekį.

„Jei Europa nepakils prieš šį beprecedentį iššūkį, visa Europos struktūra žmonėms praras savo priežastį egzistuoti“, – finansų laikraščio „Il Sole 24 Ore“ šeštadienio numeriui sakė G. Conte.