Ketvirtadienį Izraelis įžengė į naują erą. Bent jau taip tikino kai kurie politikos apžvalgininkai, komentuodami Izraelio valdančiosios partijos "Kadima" sprendimą lydere išrinkti šalies užsienio reikalų ministrę Tzipi Livni. Viena įtakingiausių pasaulio moterų laikoma politikė netrukus gali tapti ministre pirmininke, o į šalies istoriją įeiti kaip antra dailiosios lyties atstovė, užimsianti Izraelio premjero postą.

Tačiau kad taip įvyktų, prieš porą mėnesių 50-metį atšventusiai Tz.Livni dar teks paplušėti. Jos vadovaujamai politinei jėgai reikia užsitikrinti pakankamą paramą parlamente, kad galėtų formuoti vyriausybę ir iš pirmtako, partijos bendražygio Ehudo Olmerto perimtų valstybės vairą. Analitikai beveik neabejoja, kad jai pavyks tai padaryti. Atkaklumo, talento derėtis ir vadovauti šiai moteriai netrūksta. Kovomis už Izraelio nepriklausomybę pagarsėjusios poros dukra, 41-ų išrinkta į šalies parlamentą, padarė staigią politinę karjerą ir nušluostė nosį ne vienam politikos veteranui – moteris jau spėjo pavadovauti šešioms ministerijoms.

Šiemet visuomenei veiklioji politikė pateikė dar vieną staigmeną – prisipažino, kad jaunystėje ketverius metus dirbo Izraelio užsienio žvalgybos tarnybai "Mossad". Kokių permainų galima tikėtis Artimuosiuose Rytuose, jei ši spalvinga asmenybė bus Izraelio premjerė? Kai kurie apžvalgininkai jau dabar prognozuoja, kad jai stojus prie šalies vairo, palestiniečiai pagaliau turės savo valstybę.

Slaptoji agentė Paryžiuje

Tz.Livni slaptosios tarnybos "Mossad" gretas papildė būdama 22-ejų – atlikusi privalomą tarnybą Izraelio kariuomenėje ir vienus metus pastudijavusi teisės. Apie tai, kokias tiksliai pareigas minėtoje tarnyboje ji ėjo ir ką veikė, žinoma nedaug. Politikė dėl suprantamų priežasčių kategoriškai atsisako kalbėti apie šį gyvenimo laikotarpį. Dabar aišku tik tiek, kad jauna moteris slaptąja agente dirbo Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Šiuo Tz.Livni gyvenimo etapu besidomėjusių Vakarų žurnalistų surinkta informacija prieštaringa.

Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad gyvenant Paryžiuje jos darbas šnipams buvo nuobodus. Esą apsimesdama eiline atvykėle iš Izraelio ji rinkdavo vertingą informaciją.
Tačiau britų leidinio "The Sunday Times" surinkta informacija rodo ką kita. "Tzipi nebuvo vadinamoji biuro mergaitė, – dienraščiui prisipažino ją pažinojęs "Mossad" agentas. – Ji labai protinga moteris, išsiskiria labai aukštu intelekto koeficientu. Ji gerai užsimaskuodavo Europos šalių sostinėse, dirbdavo su vyrais agentais, kurių dauguma buvo buvę specialiųjų pajėgų kariai, ir šalindavo arabų teroristus."

Ką iš tiesų veikdavo Tz.Livni, kartą prasitarė su ja Europoje slaptas užduotis vykdžiusi Mira Gal. "Rizika buvo akivaizdi. Jeigu būčiau padariusi klaidą, rezultatas būtų buvęs toks: areštas ir katastrofiniai politiniai padariniai Izraeliui", – pareiškė buvusi slaptoji "Mossad" agentė M.Gal.

Po ketverių metų darbo slaptąja agente Tz.Livni paliko tarnybą. Moteris grįžo į gimtinę tęsti teisės studijų. Baigusi Bar Ilano universitetą ji tapo diplomuota teisininke.

Pašėlusių tėvų dukrelė

Sekantys dabartinę politikės karjerą apžvalgininkai negali atsistebėti, kaip moteris sugebėjo tiek pasiekti ir net tapti užsienio reikalų ministre augdama teroristine veikla pagarsėjusių žydų šeimoje. Iki sukuriant Izraelio valstybę abu jos gimdytojai priklausė radikaliai žydų karinei organizacijai "Irgun", kovojusiai už nepriklausomą žydų valstybę. Šios organizacijos smogikų 1946-aisiais įvykdytas teroro aktas sukrėtė visą pasaulį – tada buvo susprogdintas Palestiną kontroliuojančių britų administracinis pastatas.
Lenkijoje gimęs būsimos politikės tėvas Eitanas Livni buvo "Irgun" karinių operacijų vadas. Nuo vyro ne mažiau atsiliko ir žmona. Tz.Livni motina Sarah buvo "Irgun" kovotoja ir pati vykdė teroristinę veiklą, nukreiptą prieš okupantais laikytus britus.

"Apsimečiau nėščia ir apiplėšiau traukinį, gabenusį dabartiniu kursu apie 35 tūkst. eurų (121 tūkst. litų). Vėliau susprogdinome kitą traukinį, važiavusį iš Jeruzalės į Tel Avivą", – kartą prisipažino tuomet dar gyva buvusi 85-erių sulaukusi politikės motina.

Abu Tz.Livni tėvai penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo suimti už teroristinius nusikaltimus. Politikės tėvas buvo nuteistas penkiolika metų kalėjimo už tai, kad atakavo britų karinę bazę.

Palestiniečiams žada valstybę

Tz.Livni politinę karjerą stebintys politogai taigia, kad moteris turi labai aiškią poziciją, kaip spręsti žydų ir palestiniečių konfliktą. Politikė pasisako už tai, kad Izraelis pasitrauktų iš beveik viso okupuoto Vakarų Kranto. Be to, premjere netrukus galinti tapti dabartinė Izraelio užsienio reikalų ministrė ne kartą pabrėžė, kad palestiniečiai ir žydai privalo turėti atskiras valstybes.

"Dvi valstybės yra siekiamybė ne tik palestiniečiams, bet ir Izraeliui", – ne kartą yra sakiusi Tz.Livni.

Politikės diplomatija ir siūlomos nuolaidos palestiniečiams kartais kenkia jos reputacijai tėvynėje. Neseniai Izraelyje kilo skandalas, kai JAV konsulas Jeruzalėje atskleidė, jog vyko slaptos žydų ir palestiniečių derybos, kuriomis iš esmės buvo sutarta grąžinti Rytų Jeruzalę palestiniečiams. Izraeliui šiose derybose vadovavo Tz.Livni.

"Čia ne kas kita kaip skandalas. Izraelio sostinės ateitis nėra slaptų derybų reikalas. Tz.Livni ne tik nusižengė etikai ir neturi drąsos viešai pripažinti, kokia jos pozicija dėl Jeruzalės, tačiau tai ir strateginė klaida, pakenksianti Izraelio saugumui", – taip partijos bendražygės vestas derybas su palestiniečiais įvertino kolega Shaulas Mofazas.

Nors ir pasisakanti už atskiras palestiniečių ir žydų valstybes, politikė užima labai kategorišką poziciją dėl palestiniečių pabėgėlių. Tz.Livni nepritaria, kad palestiniečiams būtų leista grįžti į vietas, iš kurių jie anksčiau buvo priversti bėgti dėl žydų ir palestiniečių karinių konfliktų.

"Ji nėra minkšta. Jeigu kalbėtume apie vieną svarbiausių Izraeliui temų – dėl palestiniečių teisės sugrįžti į namus, kuriuos jie prarado per 1948 ir 1967 m. karus, ji yra užsispyrusi kaip niekas kitas", – britų leidiniui "The Guardian" pareiškė vienas Vakarų diplomatas, turėdamas omenyje kategorišką politikės poziciją neleisti palestiniečių pabėgėliams grįžti namo.

Tz.Livni dosjė

Įgijusi teisininko išsilavinimą, 10 metų dirbo privačioje bendrovėje, specializavosi teisės srityje.

1999-aisiais, būdama 41-ų, buvo išrinkta į Izraelio parlamentą knesetą. Po dvejų metų tapo regioninio bendradarbiavimo ministre, vėliau vadovavo dar penkioms kitoms ministerijoms.

Buvo dešiniosios pakraipos partijos "Likud" narė.

2005 m. su tuomečiu Izraelio premjeru Arieliu Sharonu ir kai kuriais kitais politikais pasitraukė iš "Likud" ir įkūrė naują partiją "Kadima". Pastaroji pasisakė už vienašališką Izraelio pasitraukimą iš Gazos ruožo ir dalies Vakarų Kranto.

Žurnalas "Forbes" įtakingiausių pasaulio moterų sąraše jai skyrė 52-ą vietą.
Ištekėjusi, turi du vaikus.

Be hebrajų, moka anglų ir prancūzų kalbas.